Psoriazė (žvynelinė)

• Psoriazė, dar vadinama žvyneline, yra lėtinė uždegiminė odos liga, kurią sukelia imuninės sistemos sutrikimai.
• Šia liga serga apie 2-3% pasaulio gyventojų. Psoriazė labiau paplitusi Šiaurės Europoje ir Šiaurės Amerikoje, o rečiau pasitaiko Afrikoje ir Rytų Azijoje.
• Psoriazei būdingi niežtintys, raudoni ir pleiskanojantys odos plotai, dažniausiai atsirandantys galvos, alkūnių, kelių ar juosmens srityje.
• Jei pastebite psoriazei būdingus bėrimus, rekomenduojame kreiptis į šeimos gydytoją dėl tikslesnės diagnozės ir gydymo plano.

Atkreipkite dėmesį į neįprastus paraudusius ir pleiskanojančius odos pokyčius – tai gali būti psoriazės požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Agnė K.

Pirmieji psoriazės požymiai dažniausiai pasireiškia raudonomis bei pleiskanojančiomis dėmėmis, primenančiomis žvynus. Dažniausiai šie pažeidimai atsiranda alkūnių, kelių, juosmens ir galvos odos srityse, tačiau gali būti aptinkami ir kitose kūno vietose. Odos bėrimai dažnai sukelia niežulį ar deginimo pojūtį.

Ilgainiui pažeista oda gali tapti itin sausa ir pradėti skilinėti, sukeldama skausmą ar pakraujavimus. Taip pat psoriazė gali paveikti nagus, kurie pakeičia spalvą, tampa storesni ir netaisyklingos formos. Sudėtingesniais atvejais pažeidžiami sąnariai, sukeliant psoriazinį artritą.

Psoriazė yra susijusi su imuninės sistemos veiklos sutrikimais, kurie lemia pernelyg greitą odos ląstelių dauginimąsi ir atsinaujinimą. Sveikų odos ląstelių gyvavimo ciklas trunka apie mėnesį, o psoriazės metu sutrumpėja iki 3-4 dienų, todėl negyvos ląstelės kaupiasi odos paviršiuje pleiskanų pavidalu. Šis procesas lemia lėtinį odos uždegimą ir pažeidimus.

Psoriazei yra būdingas paveldimumas. Ši liga dažniau pasireiškia žmonėms, kurie turi sergančių artimųjų. Genetiniai pokyčiai gali skirtis priklausomai nuo žmogaus amžiaus ir lyties, todėl psoriazė gali pasireikšti skirtingu intensyvumu ir formomis.

Psoriazei būdingus simptomus paūminti gali cheminiai dirgikliai, stresas, infekciniai susirgimai, odos traumos, mitybos įpročiai, alkoholio vartojimas ar rūkymas.

Psoriazė dažniausiai diagnozuojama apklausos metu, įvertinus nusiskundimus, simptomų pobūdį, rizikos veiksnius, šeiminę anamnezę bei vizualiai apžiūrėjus bėrimus (pvz., nuotolinės konsultacijos metu).

Šeimos gydytojas taip pat gali skirti papildomus kraujo tyrimus, kurie leidžia įvertinti bendrą organizmo būklę, gretutinių ligų riziką (pvz., cukrinio diabeto) bei alerginių reakcijų tikimybę.

Dažniausiai kartu rekomenduojama gydytojo dermatovenerologo konsultacija. Specialistas gali atlikti išsamesnę odos apžiūrą, paskirti specifiškesnius imunologinius, serologinius ar histologinius tyrimus, kurie leidžia nustatyti tikslią ligos formą ir skirti tinkamą gydymą.

Esant sąnarių pažeidimams, šeimos gydytojas išrašo siuntimą pas reumatologą, kuris specializuojasi sąnarių ligų gydyme.

Psoriazės gydymas parenkamas atsižvelgiant į ligos sunkumą, simptomų pobūdį ir paciento būklę. Pradiniame etape dažnai taikomi vietinio poveikio preparatai, kurie mažina uždegimą ir pleiskanojimą. Tai gali būti:

• kremai arba tepalai su gliukokortikoidais, kurie slopina imuninį atsaką ir mažina uždegimą;
• preparatai su vitaminu D, skatinantys normalų odos ląstelių atsinaujinimą;
• emolientai, drėkinantys odą ir mažinantys sausumą bei pleiskanojimą.

Jei vietinis gydymas nepakankamas arba liga yra vidutinio ar sunkesnio laipsnio, gydytojai gali skirti imunosupresinius arba biologinius vaistus, kurie veikia visą organizmą ir slopina imuninius procesus.

Be vaistų, svarbios nemedikamentinės priemonės, kurios gali palengvinti simptomus ir sumažinti ligos paūmėjimus:

• reguliari odos priežiūra, naudojant drėkinamuosius kremus;
• streso valdymas, nes stresas dažnai skatina ligos paūmėjimus;
• fototerapija, kurios metu naudojami UV spinduliai, kurie slopina imuninius procesus odoje ir tokiu būdu palengvina simptomatiką.

Gydymo eigą ir būdus dažniausiai sprendžia dermatovenerologai, kurie stebi ligos paūmėjimus ir pagal tai koreguoja gydymo planą.

Jei psoriazė pažeidžia sąnarius, gydymą koordinuoja reumatologas, kuris gali skirti stipresnius vaistus sąnarių uždegimui mažinti.

• Stresas yra vienas iš dažniausių psoriazės paūmėjimą skatinančių veiksnių, todėl itin svarbu vengti ilgalaikio streso bei taikyti atsipalaidavimo metodus, pavyzdžiui, meditaciją, kvėpavimo pratimus ar užsiimti fiziniu aktyvumu, kuris padeda mažinti įtampą.
• Odos priežiūra – reguliarus odos drėkinimas švelniais ir bekvapiais produktais padeda išvengti sausumo, pleiskanojimo ar odos skilinėjimo.
• Saulės šviesa gali pagerinti odos būklę, tačiau per didelis UV spindulių kiekis gali dirginti odą ir paskatinti ligos paūmėjimą, todėl rekomenduojama saulėje būti saikingą laiką ir naudoti apsauginius kremus.
• Venkite odos traumų ir dirgiklių – odos pažeidimai, įpjovimai ar cheminiai dirgikliai gali sukelti uždegimą ir paskatinti psoriazės simptomų atsiradimą.
• Subalansuota mityba, vengiant perdirbtų produktų ir per didelio alkoholio vartojimo, gali padėti sumažinti uždegiminius procesus.

Jeigu jaučiate odos paraudimą, niežulį ar pleiskanojimą, kurie nepraeina arba blogėja, verta pasitarti su šeimos gydytoju. Laiku pradėtas gydymas gali ženkliai sumažinti diskomfortą ir pagerinti gyvenimo kokybę.