Juostinė pūslelinė

• Juostinė pūslelinė – virusinė infekcija, kurią, kaip ir vėjaraupius, sukelia varicella – zoster virusas. Šis virusas, persirgus vėjaraupiais, išlieka „pasislėpęs“ žmogaus nervinėse ląstelėse ramybės būsenoje ir po daugelio metų gali suaktyvėti, sukeldamas juostinę pūslelinę.
• Ši liga dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms arba tiems, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi. Statistiškai, apie 1 iš 3 žmonių bent kartą per gyvenimą suserga juostine pūsleline.
• Juostinei pūslelinei būdingas skausmingas pūslelinis bėrimas, pasireiškiantis vienoje kūno pusėje, dažniausiai veido ar liemens srityje. Prieš atsirandant bėrimui, dažnai jaučiamas skausmas, niežėjimas ar dilgčiojimas.
• Jei įtariate juostinę pūslelinę, svarbu kuo greičiau kreiptis į šeimos gydytoją, nes ankstyvas gydymas gali padėti sumažinti simptomus ir komplikacijų riziką.

Neignoruokite neįprastų odos bėrimų ar skausmo, nes tai gali būti pirmieji juostinės pūslelinės požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Lukas R.

Pirmieji juostinės pūslelinės simptomai dažnai pasireiškia kaip skausmas, dilgčiojimas ar niežėjimas toje kūno vietoje, kur vėliau atsiras bėrimas. Šie pojūčiai jaučiami vienoje kūno pusėje, dažniausiai krūtinės, nugaros ar veido srityje. Skausmas gali būti įvairaus intensyvumo – nuo lengvo diskomforto iki stipraus, deginančio pobūdžio.

Ilgainiui, per kelias dienas po pirmųjų pojūčių, oda parausta ir netrukus atsiranda skausmingas rausvų pūslelių bėrimas, išsidėstantis linijomis ar juosta pagal nervo eigą. Po kelių dienų pūslelės pradeda džiūti, formuojasi šašai, kurie palaipsniui nukrenta per 2–3 savaites, tačiau skausmas gali išlikti dar ilgiau.

Be pagrindinių simptomų, gali pasireikšti ir kiti lydintys požymiai, tokie kaip:

• bendras silpnumas ir nuovargis,
• karščiavimas,
• galvos skausmas,
• padidėję limfmazgiai šalia pažeistos srities,
• niežėjimas ar padidėjęs odos jautrumas pažeistoje srityje,
• kartais gali būti ir virškinimo sutrikimų, jei pažeidžiama pilvo sritis.

Jei įtariate, jog sergate juostine pūsleline ar jaučiate pirmuosius jos simptomus, reikėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Konsultacijos metu bus įvertinti simptomai, ligos eiga ir bendra sveikatos būklė. Esant poreikiui, paskiriami papildomi tyrimai bei pradedamas gydymas.

Dažniausiai juostinė pūslelinė diagnozuojama remiantis simptomatika ir pūslelinio bėrimo atsiradimu.

Tais atvejais, kai nėra būdingo bėrimo ar jis netipiškas, gali būti atliekami papildomi tyrimai:

• Virusų nukleorūgščių nustatymas PGR metodu. Tiriamoji medžiaga dažniausiai imama iš pūslyčių turinio.
• Serologiniai kraujo tyrimai – IgM ir IgG (Anti – varicella – zoster IgM ir IgG).
• Esant sudėtingesniems atvejams, gali būti paskirta infekcinių ligų gydytojo konsultacija, atliekami mikroskopiniai ar virusologiniai tyrimai.

• Juostinės pūslelinės gydymui skiriami antivirusiniai vaistai, kurie slopina viruso aktyvumą ir padeda sumažinti simptomų intensyvumą bei komplikacijų riziką. Šie vaistai efektyviausi, jei pradedami vartoti per pirmąsias 72 valandas nuo bėrimo atsiradimo pradžios.
• Skausmo mažinimui gali būti naudojami priešuždegiminiai vaistai, tokie kaip ibuprofenas arba paracetamolis, nesant efekto skiriami specifiškai nervų sistemą veikiantys medikamentai.
• Taip pat svarbu užtikrinti odos higieną, kad būtų išvengta antrinės infekcijos.

Esant sunkesnei ligos eigai arba jei ilgą laiką išlieka skausmas po bėrimo išnykimo, gali prireikti papildomų gydymo metodų. Tai apima:

• vietinius skausmą mažinančius tepalus ar kremus;
• esant stipriam skausmui trumpam laikotarpiui gali būti skiriami opioidiniai analgetikai;
• fizinę terapiją arba specialius skausmo valdymo metodus, jei skausmas tampa lėtinis;
• gydytojų neurologų konsultacijas, kai yra nervų pažeidimų ar komplikacijų;
• prasidėjus antrinei infekcijai skiriamas antibakterinis gydymas.

Ilgalaikė arba palaikomoji priežiūra reikalinga pacientams, kuriems išsivysto nuolatinis skausmas persirgus juostine pūsleline (postherpetinė neuralgija). Tokiais atvejais konsultuojamasi su kitų specialybių gydytojais (neurologais, skausmo klinikų specialistais), parenkamas individualus gydymo planas, kuris gali apimti vaistų korekciją, skausmo valdymo programas ir psichologinę pagalbą. Gydymas orientuojamas į gyvenimo kokybės gerinimą ir lėtinio skausmo mažinimą.

• Vakcina nuo herpes zoster - efektyviausia priemonė sumažinti ligos riziką ir palengvinti jos eigą. Vakcinacija ypač rekomenduojama vyresnio amžiaus žmonėms bei tiems, kurių imuninė sistema susilpnėjusi.
• Imuninės sistemos stiprinimas – sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas poilsis padeda išlaikyti organizmo atsparumą virusų suaktyvėjimui.
• Streso valdymas – ilgalaikis ir stiprus stresas gali susilpninti imuninę sistemą, todėl rekomenduojama taikyti atsipalaidavimo metodus ir vengti pernelyg didelio emocinio nuovargio.
• Lėtinių ligų kontrolė – cukrinio diabeto, autoimuninių ar kitų imunitetą veikiančių ligų tinkama priežiūra padeda išvengti viruso suaktyvėjimo ir juostinės pūslelinės atkryčio.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad net ir laikantis prevencinių priemonių, juostinė pūslelinė gali pasireikšti, ypač jei imuninė sistema laikinai nusilpsta. Todėl svarbu stebėti savo sveikatą ir laiku kreiptis į gydytoją, jei atsiranda skausmingas odos bėrimas ar kiti simptomai.

Ar jaučiate skausmą, dilgčiojimą ar pastebėjote bėrimą, kuris išsidėsto juostele? Konsultacija su gydytoju leidžia greitai ir reikšmingai sumažinti diskomfortą ir komplikacijų tikimybę. Pasirūpinkite savimi – tai padeda jaustis geriau ir išlaikyti gyvenimo kokybę.