Niežėjimas

• Niežėjimas yra dažnas simptomas, kurį gali sukelti odos sudirginimas, alerginės reakcijos, infekcijos ar vidaus organų sutrikimai.
• Šis pojūtis gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku, tačiau dažnai sustiprėja žiemą dėl išsausėjusios odos ar alergijų sezono metu.
• Niežėjimą dažnai lydi odos paraudimas, pleiskanojimas ar bėrimai.
• Jei vargina ilgalaikis ir stiprus niežėjimas, svarbu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kuris padės įvertinti galimas priežastis bei rekomenduoti tolimesnius veiksmus.

Atkreipkite dėmesį į nuolatinį ar pasikartojantį niežėjimą – tai gali būti ženklas, kad jūsų organizmas reikalauja dėmesio ir tinkamos priežiūros.

Gyd. Agnė K.

Niežėjimas dažnai kyla dėl pačios odos pažeidimų ar uždegimo. Tokios ligos kaip psoriazė, atopinis ar kontaktinis dermatitas sukelia odos paraudimą, sausumą, pleiskanojimą ir intensyvų niežulį. Šie simptomai itin dažnai paūmėja šaltuoju metų laiku.

Kita svarbi priežastis - alerginės reakcijos. Niežėjimą gali sukelti alergija maistui, vaistams, kosmetikai, buitinėms cheminėms medžiagoms ar vabzdžių įkandimams.

Kartais niežulį gali sukelti grybelinės, bakterinės ar virusinės odos infekcijos bei parazitai - niežai, blusos ar blakės. Šiais atvejais niežėjimas dažnai būna stipresnis naktį ir gali būti lokalizuotas tam tikrose kūno vietose.

Be to, kepenų, inkstų, skydliaukės sutrikimai, cukrinis diabetas ar kraujo ligos gali taip pat pasireikšti odos niežuliu. Lėtinių susirgimų metu pati oda būna be aiškių pakitimų, o niežulys vargina ilgą laiką ir apima didesnes kūno sritis.

Retesnės priežastys gali būti šios:

• hormonų pokyčiai;
• vaistų šalutinis poveikis;
• psichologinės priežastys, susijusios su stresu ar nerimu.

Jeigu ilgą laiką vargina niežėjimas, svarbu pasitarti su šeimos gydytoju. Jis, įvertinęs simptomų pobūdį, paskirs reikalingus tyrimus priežasčiai nustatyti.

Dažniausiai šeimos gydytojas skiria:

• bendrojo kraujo tyrimą, kuris padeda įvertinti bendrą organizmo būklę;
• uždegiminius kraujo rodiklius (CRB, ENG), siekiant įvertinti uždegiminius ir infekcinius procesus;
• specifinių imunoglobulinų E (IgE) tyrimą, kuris leidžia įtarti alergines reakcijas;
• gliukozės kiekio kraujyje tyrimą dėl cukrinio diabeto rizikos;
• biocheminius kepenų ir inkstų veiklos rodiklius, siekiant įvertinti šių organų veiklą;
• šlapimo tyrimą dėl inkstų funkcijos įvertinimo;
• skydliaukės hormonus dėl galimų jos funkcijos sutrikimų.

Pasireiškus odos uždegiminėms būklėms, šeimos gydytojas išrašo siuntimą gydytojui dermatovenerologui.

Įtariant alerginius procesus, prireikia gydytojo alergologo - imunologo konsultacijos. Dėl infekcinių susirgimų konsultuoja infekcinių ligų gydytojas, o hormonų pusiausvyros problemas sprendžia endokrinologas.

Nustačius kepenų ar inkstų veiklos sutrikimus, šeimos gydytojas nukreipia pas gastroenterologą ar nefrologą.

• Jei oda yra sausa ar pleiskanojanti, simptomus gali palengvinti vietiniai drėkinamieji kremai.
• Esant stipriam ir išplitusiam odos uždegimui, skiriami vietiniai ar sisteminiai uždegimą mažinantys medikamentai (kortikosteroidai).
• Niežuliui slopinti vartojami antihistamininiai vaistai.
• Nustačius grybelines, virusines ar bakterines infekcijas, skiriami priešgrybeliniai, antivirusiniai ar antibakteriniai vaistai.
• Sudėtingesniais uždegiminių odos ligų atvejais gali būti taikoma fototerapija.

Jeigu niežėjimas susijęs su vidaus organų sutrikimais, taikomas pagrindinės ligos gydymas, vadovaujantis gydytojų specialistų rekomendacijomis.

• Rinkitės odai tinkamas, švelnias ir drėkinančias priemones, vengdami agresyvių cheminių medžiagų ar kvapų, kurie gali dirginti ir sausinti odą.
• Reguliariai naudokite drėkinamuosius kremus, ypač šaltuoju metų laiku, kai oda linkusi sausėti ir prarasti apsauginį barjerą.
• Venkite ilgų, karštų vonių ir dažnų dušų, nes karštas vanduo gali dar labiau sausinti odą ir skatinti niežėjimą.
• Dėvėkite natūralaus pluošto drabužius (pvz., medvilnė, linas), siekdami išvengti odos dirginimo.
• Venkite kontakto su žinomais alergenais ar dirgikliais, pvz., skalbikliais, tekstilės pluoštais ar augalais.
• Rūpinkitės subalansuota mityba bei gera emocine savijauta, nes netinkama dieta ir stresas taip pat gali išprovokuoti niežulio pasireiškimą.

Jei jaučiate nuolatinį ar intensyvų niežėjimą, kuris trikdo miegą ar įprastą veiklą, nedelskite ir pasikonsultuokite su gydytoju. Ankstyvas ir tikslus būklės įvertinimas padeda išvengti galimų komplikacijų ir susigrąžinti gyvenimą be diskomforto.