Pleiskanos

• Pleiskanos – tai atsiskiriančios galvos odos plokštelės, kurių pagausėjimą dažniausiai sukelia riebalinių liaukų veiklos sutrikimai ar grybelinės infekcijos.
• Ši problema pasitaiko gana dažnai, ypač rudenį ir žiemą, kai oro drėgmė sumažėja ir oda tampa sausesnė.
• Pleiskanos pasireiškia matomomis baltomis ar gelsvomis plokštelėmis ant galvos odos ir plaukų, dažnai lydimos niežėjimo ar odos paraudimo.
• Jei pleiskanos sukelia itin didelį diskomfortą, verta pasitarti su šeimos gydytoju dėl tikslios diagnozės ir tinkamo gydymo.

Atkreipkite dėmesį į nuolatinį pleiskanojimą ir galvos odos niežėjimą – tai gali būti ženklai, kad reikalinga specialisto konsultacija ir tinkamas gydymas.

Gyd. Agnė K.

Pleiskanos dažniausiai atsiranda dėl odos riebalinių liaukų veiklos sutrikimų, kai galvos oda tampa per riebi arba per sausa. Šis disbalansas skatina negyvų odos ląstelių kaupimąsi ir jų nusilupimą, dėl ko atsiranda matomos pleiskanos.

Kita dažna priežastis – grybelinė galvos odos infekcija. Grybeliai skatina greitą odos ląstelių atsinaujinimą ir uždegiminius procesus, dėl ko susidaro matomos, lipnios arba gelsvos pleiskanos bei vargina galvos niežėjimas.

Kartais pleiskanų atsiradimą gali skatinti stresas, hormonų pokyčiai ar netinkama plaukų priežiūra, pavyzdžiui, per retas plaukų plovimas ar netinkamų priemonių naudojimas.

Retesnės galimos priežastys:

• mitybos trūkumai, ypač vitamino B ir cinko stoka;
• odos uždegiminės ligos, pvz., psoriazė (žvynelinė);
• alerginės reakcijos;
• imuninės sistemos nusilpimas;
• aplinkos veiksniai, tokie kaip temperatūros svyravimai ar sausas oras;
• kai kurių medikamentų šalutinis poveikis.

Jei ilgą laiką vargina gausios pleiskanos ir galvos niežėjimas, pirmiausia pasitarkite su šeimos gydytoju. Jis gali įvertinti simptomus, paklaus apie odos priežiūrą, gyvenimo būdą ir paskirs reikiamus tyrimus bei specialistų konsultacijas.

Šeimos gydytojas dažniausiai atlieka šiuos tyrimus:

• bendrojo kraujo ir uždegiminių rodiklių tyrimus, leidžiančius įvertinti bendrą organizmo būklę ir uždegiminius procesus;
• biocheminius tyrimus (pvz., skydliaukės hormonus, gliukozę), siekiant nustatyti, ar nėra medžiagų apykaitos sutrikimų;
• vitaminų tyrimus (ypač B grupės ir D), norint įvertinti, ar nėra šių elementų trūkumo.

Po tyrimų, šeimos gydytojas išrašo siuntimą pas gydytoją dermatovenerologą. Specialistas išsamiai įvertina galvos odos būklę, nustato tikslią problemos priežastį ir skiria tinkamą gydymą.

Jeigu pleiskanojimas susijęs su alerginėmis reakcijomis, kartais gali prireikti gydytojo alergologo-imunologo konsultacijos.

Pleiskanų gydymas dažniausiai pradedamas nuo lengvų priemonių, skirtų sumažinti odos riebalinių liaukų veiklos sutrikimus ir pašalinti galvos odos grybelines infekcijas. Dažniausiai naudojami šie metodai:

• specialūs medicininiai šampūnai su veikliosiomis medžiagomis, kurios naikina grybelius;
• vietiniai priešgrybeliniai ar priešuždegiminiai tepalai, jei odos uždegimas itin intensyvus;
• rekomenduojama reguliari ir švelni galvos odos priežiūra, kad būtų sumažinamas negyvų odos ląstelių kaupimasis;
• nustatčius vitaminų stoką, skiriami trūkstamų vitaminų papildai.

Jeigu būklė yra sunkesnė ir užsitęsusi ar susijusi su uždegiminėmis odos ligomis, gydymas gali apimti:

• ilgalaikį vietinių priešuždegiminių vaistų naudojimą;
• sisteminius priešgrybelinius vaistus, jei vietinis gydymas nepakankamai veiksmingas.

Dažniausiai gydymą sprendžia ir prižiūri gydytojas dermatovenerologas.

• Naudokite švelnius, specialiai pleiskanoms skirtus šampūnus su veikliosiomis medžiagomis, pavyzdžiui, cinko piritionu ar ketokonazolu. Taip pat svarbu plauti galvą reguliariai – ne per dažnai, tačiau ir ne per retai.
• Venkite pernelyg karšto vandens galvos plovimui, naudokite drėkinančias priemones, kurios neapsunkina odos ir apsaugo nuo išsausėjimo.
• Reguliari fizinė veikla, pakankamas miego kiekis ir subalansuota mityba, turinti pakankamai B grupės vitaminų ir cinko, padeda palaikyti stiprią imuninę sistemą bei yra svarbi odos regeneracijai.
• Venkite galvos odą dirginančių agresyvių cheminių medžiagų, esančių plaukų priežiūros priemonėse, bei karštų plaukų formavimo įrankių naudojimo.

Svarbu atsižvelgti į tai, kad pleiskanos dažnai siejamos su odos riebalinių liaukų veiklos sutrikimais ir galvos odos grybelinėmis infekcijomis, todėl prevencinės priemonės turi būti nukreiptos į odos balansą ir jos apsaugą. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad individualūs veiksniai, pavyzdžiui, hormonų pokyčiai ar imuninės sistemos būklė, gali daryti įtaką pleiskanų atsiradimui, tad prevencijos priemonių derinys gali skirtis.

Vargina galvos odos niežėjimas bei pastebite gausų baltų ar gelsvų pleiskanų kiekį plaukuose? Galbūt jau bandėte spręsti šią problemą savarankiškai, tačiau simptomai nepraeina ar net stiprėja? Profesionali specialistų konsultacija padeda tiksliai įvertinti galvos odos būklę, nustatyti galimas priežastis ir parinkti efektyvų, individualiai pritaikytą gydymą. Laiku priimtas sprendimas leidžia greičiau suvaldyti simptomus, sumažinti diskomfortą ir sugrįžti prie sveikos ir galvos odos būklės.