Paraudimas po krūtimis

• Paraudimas po krūtimis dažniausiai atsiranda dėl odos dirginimo, trinties, prakaito kaupimosi ar grybelinių infekcijų.
• Šis simptomas pasitaiko dažnai, ypač šiltuoju metų laiku arba žmonėms, turintiems antsvorio, nes odos raukšlėse susidaro palanki terpė bakterijoms ir grybeliams daugintis.
• Dažniausiai paraudimui būdingi niežulys, deginimo pojūtis, odos lupimasis ar skausmas, o kartais gali atsirasti ir mažų įtrūkimų ar pūlinukų.
• Pastebėjus šiuos požymius, svarbu įvertinti odos būklę ir pasitarti su šeimos gydytoju dėl tinkamo gydymo ir tolimesnės priežiūros.

Atkreipkite dėmesį į nuolatinį ar ilgalaikį paraudimą po krūtimis – tai gali būti ženklas, kad reikalinga gydytojų pagalba.

Gyd. Agnė K.

Paraudimas po krūtimis dažniausiai atsiranda dėl odos dirginimo ar uždegiminių reakcijų. Odos raukšlėse susidariusi drėgmė ir šiluma lemia palankias sąlygas bakterijų arba grybelinių infekcijų dauginimuisi, todėl šioje kūno srityje uždegimai linkę pasireikšti dažniau.

Kita dažna priežastis – alerginės reakcijos į kosmetikos priemones, skalbiklius ar tam tikrus audinius, kurie liečiasi su oda po krūtimis.

Neretai paraudimai atsiranda dėl odos uždegiminių ligų, tokių kaip egzema ar psoriazė (žvynelinė). Kartais odos pokyčius sąlygoja mechaninis dirginimas, sukeltas nepatogių drabužių ar intensyvaus fizinio krūvio.

Jei pastebite paraudimą ar jaučiate diskomfortą po krūtimis, pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Jis įvertins jūsų nusiskundimus, simptomų pobūdį, paskirs reikiamus tyrimus bei patars dėl tinkamo gydymo.

Dažnai gydymas pradedamas įvertinus simptomatiką bei odos pokyčius.

Kartais gali būti atliekami papildomi tyrimai:

• bendrojo kraujo ir uždegiminių rodiklių tyrimai, siekiant įvertinti uždegiminius ir infekcinius procesus;
• specifinių imunoglobulinų E (IgE) tyrimai, įtariant alergines reakcijas;
• gliukozės koncentracijos tyrimas, dėl galimos cukrinio diabeto rizikos.

Jeigu simptomai yra sudėtingesni, šeimos gydytojas gali išrašyti siuntimą pas gydytoją dermatovenerologą, kuris atlieka išsamesnę odos apžiūrą ar specifinius tyrimus.

Įtariant alergiją ir norint išsiaiškinti ją sukėlusias priežastis, reikalinga gydytojo alergologo - imunologo konsultacija.

• Esant infekcijai, skiriami vietiniai priešgrybeliniai arba antibakteriniai preparatai. Sudėtingesniais atvejais gali prireikti sisteminio poveikio medikamentų.
• Švelnūs drėkinamieji kremai ar tepalai, padedantys atkurti odos barjerą.
• Pasireiškus intensyviam uždegimui, gali būti skiriami vietiniai uždegimą mažinantys vaistai (kortikosteroidai).
• Niežuliui slopinti naudojami vaistai nuo alergijos (antihistamininiai).

Dažniausiai pradinį gydymą skiria šeimos gydytojas, o sudėtingesniais atvejais reikalinga gydytojo dermatovenerologo priežiūra.

• Rinkitės laisvesnius, orui pralaidžius drabužius, pagamintus iš natūralių medžiagų, kad sumažintumėte trintį ir drėgmės kaupimąsi po krūtimis.
• Reguliariai nusausinkite odą po maudynių ar gausaus prakaitavimo, vengdami stipraus trynimo, kuris gali dar labiau dirginti odą
• Naudokite odą drėkinančius ir apsauginį barjerą atkuriančius kremus.
• Jeigu pastebimas polinkis į grybelines ar bakterines infekcijas, pasitarkite su gydytoju dėl tinkamų vietinių preparatų naudojimo profilaktikai.

Jei jaučiate paraudimą, niežėjimą ar deginimo pojūtį po krūtimis, nelaukite ir pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Nepamirškite, kad tinkamas gydymas ir prevencija leidžia išvengti komplikacijų ir greičiau grįžti į gyvenimą be diskomforto.