Lūpų pūslelinė

• Lūpų pūslelinę sukelia Herpes simplex (HSV-1) virusas, kuris yra perduodamas tiesioginiu kontaktu su užsikrėtusio asmens oda ar gleivine.
• Ši infekcija yra itin paplitusi – manoma, kad apie 67% pasaulio gyventojų yra užsikrėtę HSV-1, tačiau ne visi patiria būdingus simptomus.
• Lūpų pūslelinė pasireiškia niežuliu, deginimu ar dilgčiojimu aplink lūpas, kuris vėliau gali virsti skausmingomis pūslelėmis ar opelėmis.
• Jei pastebite minėtus požymius, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju, kuris patars dėl tinkamo gydymo ir simptomų palengvinimo.

Atkreipkite dėmesį į pirmuosius lūpų pūslelinės požymius – nedelsdami kreipkitės į gydytoją, kad išvengtumėte komplikacijų.

Gyd. Lukas R.

Pirmieji lūpų pūslelinės požymiai dažniausiai pasireiškia niežėjimu, deginimu ar dilgčiojimu lūpų kraštuose arba kampučiuose. Šie pojūčiai atsiranda dar prieš pasirodant matomiems odos pakitimams ir gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų po viruso suaktyvėjimo. Netrukus pažeistoje vietoje susiformuoja smulkios, skaidrios ar gelsvos skysčiu užpildytos pūslelės. Jos gali būti skausmingos, jautrios prisilietimui ir sukelti nemalonų tempimo ar perštėjimo jausmą. Ilgainiui pūslelės gali plyšti, palikdamos paviršines opeles, kurios po kelių dienų pradeda džiūti, sudarydamos šašelius.

Kartu gali pasireikšti kiti lydintys simptomai:

• lengvas karščiavimas,
• bendras silpnumas ar nuovargis,
• limfmazgių patinimas kaklo srityje,
• burnos gleivinės sudirginimas ar skausmas.

Lūpų pūslelinę sukelia 1 tipo Herpes simplex virusas (HSV-1), kuris po pirminio užsikrėtimo išlieka organizme visą gyvenimą ir gali periodiškai reaktyvuotis. Virusas „slepiasi“ nervų ląstelėse, dažniausiai veido srityje, ir suaktyvėja nusilpus imuninei sistemai. Herpes simplex plinta tiesioginio kontakto metu – per odą ar gleivinę, kontaktuojant su sergančiuoju.

Viruso aktyvaciją gali paskatinti stresas, dažni peršalimai, ultravioletinių spindulių poveikis, mechaniniai odos ar gleivinės pažeidimai ar hormoniniai pokyčiai.

Lūpų pūslelinė dažniausiai nustatoma šeimos gydytojui įvertinus nusiskundimus bei atsiradusio bėrimo pobūdį.

Diagnozė gali būti tikslinama atliekant virusologinius ir serologinius tyrimus, kurių metu nustatomi specifiniai imunoglobulinai. Taip pat galima atlikti Herpes simplex DNR tyrimą (PGR).

• Lūpų pūslelinės gydymas dažniausiai pradedamas nuo simptomų mažinimo. Skausmui malšinti skiriami tokie vaistai kaip ibuprofenas ar paracetamolis.
• Sudėtingesniais atvejais gali būti taikomas sisteminis gydymas antivirusiniais vaistais, kurie slopina viruso dauginimąsi.

Gydymo sprendimus dažniausiai priima šeimos gydytojas, o esant sunkesnei ligos eigai prireikia gydytojo infektologo ar dermatovenerologo konsultacijos.

• Venkite tiesioginio kontakto su asmenimis, kuriems pasireiškia lūpų pūslelinės požymiai.
• Naudokite apsaugą nuo ultravioletinių spindulių – reguliariai naudokite lūpų apsauginius kremus su SPF, ypač saulėtomis dienomis, nes saulės spinduliai gali suaktyvinti virusą.
• Svarbu pakankamai miegoti, valdyti stresą, subalansuotai maitintis, užtikrinti pakankamą vitaminų kiekį ir reguliariai judėti. Tai padeda stiprinti imunitetą ir išvengti viruso suaktyvėjimo.
• Esant pirmiesiems pojūčiams (niežėjimui, deginimui, dilgčiojimui), nedelsti ir, jei yra galimybė, pasitarti su gydytoju dėl antivirusinių vaistų vartojimo, kurie gali sumažinti ligos trukmę ir intensyvumą.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad lūpų pūslelinės virusas išlieka organizme visą gyvenimą, todėl prevencijos priemonės skirtos sumažinti atkryčių dažnį ir intensyvumą. Taip pat reikėtų vengti odos pažeidimų lūpų srityje.

Jeigu jaučiate pirmuosius lūpų pūslelinės simptomus ar pastebėjote pakitimus, kurie nepraeina ar stiprėja, nelaukite ir pasitarkite su šeimos gydytoju. Laiku pradėtas gydymas gali padėti sumažinti nemalonius pojūčius ir greičiau pasveikti. Rūpinkitės savimi ir mėgaukitės gyvenimu be diskomforto.