Kontaktinis dermatitas

• Kontaktinis dermatitas yra odos uždegimas, kurį sukelia tiesioginis kontaktas su dirginančia arba alergizuojančia medžiaga. Dažniausia priežastis yra įvairios cheminės medžiagos ar alergenai.
• Šis odos sutrikimas yra gana dažnas ir gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku, tačiau vasarą, kai daugiau laiko praleidžiama lauke, susidūrimų su potencialiais alergenais rizika gali padidėti.
• Būdingiausi simptomai yra odos paraudimas, niežulys, bėrimas ar pūslelių atsiradimas. Šie simptomai įprastai atsiranda toje vietoje, kuri tiesiogiai kontaktavo su dirgikliu.
• Jei pastebite šiuos simptomus ir įtariate kontaktinį dermatitą, svarbu nustatyti ir pašalinti galimą dirgiklį, kad simptomai nepasikartotų.

Neignoruokite neįprastų odos sudirgimų ar bėrimų po kontakto su galimais alergenais – tai gali būti pirmieji kontaktinio dermatito požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Agnė K.

Pirmieji kontaktinio dermatito simptomai dažniausiai pasireiškia paraudimu ir niežuliu toje odos vietoje, kuri tiesiogiai liečiasi su dirgikliu. Dažnai atsiranda smulkus bėrimas, kuris gali pasižymėti sausumu, pleiskanojimu, odos įtrūkimais ar pūslelių susidarymu. Simptomai paprastai pasireiškia greitai po kontakto, dažnai per kelias valandas, ypač jei oda yra jautri ar dirgiklis itin stiprus (pvz.: cheminės medžiagos).

Ilgainiui, jei dirgiklis nėra pašalinamas, simptomai stiprėja - bėrimas plinta, niežulys intensyvėja, oda pasidaro šiurkšti ar žaizdota.

Be pagrindinių požymių, gali pasireikšti ir kiti simptomai:

• lokalus odos patinimas;
• skausmas ar deginimo jausmas pažeistoje vietoje;
• jautrumas ar skausmingumas prisilietus.

Kontaktinio dermatito pagrindinė priežastis yra tiesioginis odos kontaktas su specifiniais dirgikliais, kurie sukelia vietinį odos uždegimą. Dažniausiai tai būna įvairios cheminės medžiagos (pvz.: valikliai, rūgštys, šarmai) arba alergenai (pvz.: metalai, kosmetika ar augalai).

Agresyvios medžiagos sukelia tiesioginį odos pažeidimą ir uždegimą, o toks dermatitas vadinamas iritaciniu. Simptomai dažniausiai pasireiškia iš karto po sąlyčio, per kelias minutes ar valandas.

Alerginį kontaktinį dermatitą sąlygoja imuninės sistemos reakcija į alergeną. Šiuo atveju bėrimai ir odos uždegimas atsiranda vėliau - po kelių dienų ar net savaičių. Dėl pakartotinio kontakto alerginės reakcijos pasireiškia greičiau ir simptomai būna intensyvesni.

Jei įtariate kontaktinį dermatitą ar jaučiate jo simptomus, svarbu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Šeimos gydytojas įvertins nusiskundimus, simptomų pobūdį, galimus rizikos veiksnius bei padės išsiaiškinti priežastis.

Dažniausiai kontaktinis dermatitas nustatomas apklausos metu ir vizualiai įvertinus bėrimą (pvz.: nuotolinės konsultacijos metu).

Bendrojo kraujo ir specifinių imunoglobulinų E (IgE) tyrimai padeda nustatyti, ar atsiradusių bėrimų priežastis susijusi su alerginėmis reakcijomis.

Įtariant alerginį kontaktinį dermatitą, šeimos gydytojas nukreipia gydytojo alergologo - imunologo konsultacijai. Specialistas atlieka išsamesnius tyrimus (pvz.: odos dūrio ar lopo mėginius), kurie leidžia nustatyti tikslų alergeną, sukėlusį simptomus.

• Pagrindinis gydymas prasideda nuo dirgiklio ar alergeno pašalinimo.
• Esant ūmiems simptomams, skiriami vietiniai priešuždegiminiai preparatai (kortikosteroidai), kurie mažina uždegimą. Jei odos pažeidimai dideli ar sunkiai kontroliuojami, gali būti rekomenduojami geriamieji medikamentai.
• Skiriami vaistai, slopinantys niežulį ir alergijos simptomus.
• Papildomi gydymo metodai apima odos drėkinimą ir apsaugą nuo mechaninio dirginimo. Naudojamos specialios odos priežiūros priemonės, kurios padeda atkurti odos barjerą ir sumažinti sausumą.

• Venkite tiesioginio kontakto su žinomais odą dirginančiais ar alergizuojančiais produktais, tokiais kaip stiprios cheminės medžiagos (valikliai, tirpikliai), dažai, metalai (ypač nikelis) ar kosmetikos priemonės su kvapiosiomis medžiagomis ir konservantais.
• Naudokite apsaugines priemones, pavyzdžiui, specialias pirštines dirbant su cheminėmis medžiagomis. Taip pat dėvėkite tinkamus drabužius, kurie sumažina tiesioginį odos kontaktą su dirgikliais.

• Reguliariai drėkinkite odą hipoalerginiais, odos barjerą stiprinančiais kremais ar losjonais, ypač jei oda linkusi į sausumą ar jau yra pažeista.

  Svarbu atkreipti dėmesį į aplinkos veiksnius, kurie gali sustiprinti odos jautrumą – pavyzdžiui, karštis, šiluma ar mechaninis dirginimas (rūbų, darbo įrankių ar kitų paviršių). Taip pat verta stebėti, ar naudojamos priemonės nekelia alerginių reakcijų.

Jei pastebėjote odos paraudimą, niežėjimą ar bėrimo atsiradimą, verta kreiptis į gydytoją. Ankstyvas priežasčių nustatymas bei gydymas leidžia greičiau sumažinti diskomfortą ir išvengti simptomų progresavimo. Rūpestingas požiūris į savo sveikatą suteikia galimybę jaustis patogiai ir gyventi be nepageidaujamų pojūčių.