Nutukimas

• Nutukimas yra lėtinė liga, kurią sukelia per didelis riebalų kaupimasis organizme, dažnai susijęs su nesubalansuota mityba, fizinio aktyvumo stoka ir genetiniais veiksniais.
• Nutukimas nustatomas, kai kūno masės indeksas (KMI) yra lygus ar viršijantis 30.
• Su šia liga pasaulyje susiduria daugybė žmonių, o Pasaulio sveikatos organizacija nutukimą pripažįsta kaip vieną iš didžiausių visuomenės sveikatos problemų.
• Nutukimas susijęs ne tik su per dideliu kūno svoriu ar išvaizdos pokyčiais, bet ir padidėjusia rizika sirgti cukriniu diabetu, sąnarių bei širdies ir kraujagyslių ligomis.
• Jei susiduriate su per dideliu svoriu, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją, kuris padės įvertinti priežastis bei parinkti tinkamiausią gydymo būdą.

Neignoruokite padidėjusio kūno svorio - tai ne tik estetinė, bet ir rimtus sveikatos sutrikimus sukelianti problema.

Gyd. Lukas R.

Nutukimas pasireiškia ne tik vizualiai matomais kūno pokyčiais, bet ir įvairiomis sveikatos problemomis. Pirmiausia pastebima sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija - intensyviau judant greičiau pavargtama, padidėja prakaitavimas bei jaučiamas dusulys ar širdies plakimas. Be to, dėl pasunkėjusio kvėpavimo naktį suprastėja miego kokybė, o tai sąlygoja dienos metu jaučiamą nuovargį ir silpnumą.

Ilgainiui dėl antsvorio vystosi sąnarių skausmai, gali padidėti kraujospūdis, sutrikti kraujo riebalų ir gliukozės apykaita ar atsirasti kepenų pažeidimų. Dėl šių pokyčių didėja cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų (pvz.: infarkto ar insulto) išsivystymo rizika.

Kiti simptomai, lydintys šią būklę, gali būti šie:

• padidėjęs prakaitavimas ramybės ar nedidelio fizinio krūvio metu;
• rėmens graužimas ar virškinimo problemos;
• judėjimo sunkumai bei raumenų nusilpimas;
• padidėjęs kraujospūdis;
• nuotaikos svyravimai ar depresijos požymiai, susiję su fizine būkle ir savijauta.

Nutukimo atsiradimą lemia daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių, kurie ilgainiui sutrikdo organizmo energijos balansą ir skatina riebalų kaupimąsi. Dažniausia priežastis yra nesubalansuota mityba – dažnas kaloringo, riebaus, saldaus ir stipriai perdirbto maisto vartojimas bei per didelis suvartojamų kalorijų kiekis. Kai organizmas gauna daugiau energijos, nei sunaudoja, jos perteklius kaupiamas riebalų pavidalu. Nutukimo vystymuisi didelę įtaką turi ir mažas fizinis aktyvumas, nes sėdimas gyvenimo būdas mažina sudeginamų kalorijų kiekį ir lėtina medžiagų apykaitą.

Svarbią reikšmę turi ir genetika. Paveldimumas gali lemti medžiagų apykaitos ypatumus, alkio pojūtį, riebalinio audinio kaupimąsi bei organizmo polinkį į kūno masės didėjimą. Vis dėlto pabrėžiama, kad genetinės savybės dažniausiai pasireiškia sąveikoje su asmens gyvenimo būdu bei aplinkos sąlygomis. Nutukimą taip pat gali paskatinti hormonų ir endokrininės sistemos sutrikimai, pavyzdžiui, skydliaukės veiklos sulėtėjimas ar hormonų disbalansas, kurie gali paveikti organizmo gebėjimą reguliuoti svorį.

Įtakos turi ir psichologiniai veiksniai. Stresas, nerimas, depresija ar emociniai išgyvenimai kai kuriems žmonėms skatina emocinį valgymą, kai maistas vartojamas ne dėl alkio, o siekiant nusiraminti ar pagerinti savijautą. Nepakankama miego trukmė taip pat gali didinti nutukimo riziką, kadangi dėl miego režimo sutrikimų pakinta alkio ir sotumo jausmą reguliuojančių hormonų pusiausvyra. Be to, tam tikri vaistai, pavyzdžiui, kai kurie hormoniniai preparatai ar antidepresantai, taip pat gali prisidėti prie svorio augimo.

Jei susiduriate su nekontroliuojamu svorio augimu ar sunkumais palaikyti normalią kūno masę, rekomenduojame kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins jūsų nusiskundimus, bendrą organizmo būklę, gyvenimo būdo įpročius bei atliks reikalingus tyrimus ir rekomenduos tinkamiausią gydymo būdą.

Dažniausiai atliekami tyrimai, padedantys nustatyti su nutukimu susijusias sveikatos problemas:

• tiriamas gliukozės kiekis kraujyje, siekiant įvertinti riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu;
• vertinama lipidograma, dėl galimų riebalų apykaitos sutrikimų;
• kepenų fermentų tyrimas, siekiant nustatyti galimus kepenų pažeidimus;
• skydliaukės ar kitų hormonų tyrimai, parodantys endokrininės sistemos veiklą;
• pilvo organų echoskopija, leidžianti įvertinti vidaus organų struktūrinius pokyčius;
• elektrokardiograma, padedanti įtarti galimus širdies struktūrinius pokyčius.

Nustačius gliukozės ar hormonų pusiausvyros pokyčius, šeimos gydytojas nukreipia pacientą endokrinologo konsultacijai. Šis specialistas gali paskirti papildomus kraujo tyrimus, kurie padeda tiksliau įvertinti medžiagų apykaitos būklę ir nustatyti galimas nutukimo priežastis.

Jeigu nustatoma padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika, prireikia gydytojo kardiologo konsultacijos.

Nutukimo gydymas paprastai pradedamas nuo gyvenimo būdo korekcijų, kurios apima:

• mitybos įpročių keitimą mažinant suvartojamų kalorijų kiekį ir renkantis maistingesnius produktus;
• fizinio aktyvumo didinimą;
• elgesio terapiją, padedančią kontroliuoti emocinį valgymą.

Kai minėtos priemonės nėra veiksmingos, gali būti taikomas medikamentinis gydymas. Tokiu atveju skiriami apetitą slopinantys bei medžiagų apykaitą gretinantys preparatai (pvz., Mounjaro).

Jei nutukimas yra labai didelis ir kiti gydymo būdai nepadeda, gali prireikti chirurginio gydymo – operacijos, kurios metu sumažinamas skrandžio tūris, siekiant padėti pacientui kontroliuoti suvartojamo maisto kiekį.

Siekiant pasiekti geriausių rezultatų, rekomenduojama dalyvauti uhealth sudarytoje svorio mažinimo programoje. Jos metu parenkamas individualus gydymo planas, užtikrinama sveikatos stebėsena ir profesionali gydytojų priežiūra, leidžianti pasiekti ilgalaikių pokyčių.

• Rekomenduojama reguliariai užsiimti fizine veikla ir tam skirti bent 150 minučių per savaitę. Vidutinio intensyvumo pratimai, tokie kaip greitas ėjimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu, padeda efektyviau deginti kalorijas bei gerina medžiagų apykaitos procesus.
• Subalansuota mityba, ribojant cukraus, sočiųjų riebalų bei perdirbtų produktų kiekį. Patartina vartoti daugiau daržovių, vaisių ir skaidulinių medžiagų, kurios užtikrina sotumą bei gerina virškinimo sistemos veiklą.
• Svarbu reguliariai stebėti kūno svorį bei juosmens apimtį. Šie rodikliai leidžia laiku užfiksuoti kūno pokyčius ir imtis reikiamų priemonių, siekiant išvengti antsvorio ar nutukimo.
• Patariama kontroliuoti streso lygį ir pasirūpinti tinkamu poilsio režimu. Emocinė įtampa bei miego stygius dažnai tampa persivalgymo priežastimi ir daro neigiamą įtaką medžiagų apykaitai.
• Rekomenduojama atsižvelgti į asmeninę sveikatos būklę, pavyzdžiui, hormonų pusiausvyros sutrikimus ar lėtinius susirgimus, galinčius turėti įtakos svorio augimui. Esant tokioms aplinkybėms, prevencijos planas turėtų būti sudaromas konsultuojantis su gydytoju, įvertinus bendrą organizmo būklę.

Jei pastebite, kad kūno svoris nuolat didėja, greičiau pavargstate ar jaučiate dusulį bei kitus minėtus sveikatos sutrikimus, svarbu nelaukti ir kreiptis į šeimos gydytoją. Savalaikiai veiksmai padeda reguliuoti kūno svorį, mažina lėtinių susirgimų riziką bei prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės užtikrinimo. Profesionalios gydytojų konsultacijos padės parengti individualų gydymo planą, kuris leis pagerinti bendrą savijautą bei kasdien didinti pasitikėjimą savimi.