Hiperkalemija

• Hiperkalemija – tai padidėjęs kalio kiekis kraujyje, dažnai susijęs su inkstų funkcijos sutrikimu, tam tikrų vaistų vartojimu arba organizmo skysčių pusiausvyros pokyčiais.
• Ši būklė pasitaiko gana dažnai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms bei sergantiems lėtinėmis inkstų ligomis.
• Dažniausi hiperkalemijos požymiai yra silpnumas, nuovargis, širdies ritmo sutrikimai, kurie gali būti pavojingi sveikatai.
• Pastebėjus šiuos simptomus ar žinant rizikos veiksnius, svarbu atlikti kraujo tyrimus ir pasitarti su gydytoju.

Atkreipkite dėmesį į nuolatinius ar pasikartojančius širdies ritmo sutrikimus – tai gali būti svarbus hiperkalemijos požymis, kurį būtina įvertinti laiku.

Gyd. Agnė K.

Hiperkalemijos simptomai gali būti įvairūs ir ne visuomet iš karto pastebimi. Dažniausiai pasireiškia bendras silpnumas, nuovargis, raumenų jėgos sumažėjimas, spazmai, dilgčiojimas ar galūnių tirpimas.

Ilgainiui gali atsirasti širdies ritmo sutrikimų – dažniausiai juntamas nereguliarus ar lėtas širdies plakimas, permušimai bei diskomfortas krūtinėje.

Retesniais atvejais gali pasireikšti virškinimo problemų, tokių kaip pykinimas, pilvo skausmai ar viduriavimas.

Kadangi hiperkalemija gali vystytis be aiškių įspėjamųjų ženklų, labai svarbu ją laiku nustatyti atliekant kraujo tyrimus ir pradėti gydymą.

Dažniausia hiperkalemijos priežastis yra inkstų funkcijos sutrikimai. Esant inkstų nepakankamumui, kalis nėra tinkamai pašalinamas iš organizmo ir ima kauptis kraujyje. Hiperkalemija taip pat gali išsivystyti ir dėl vaistų vartojimo (pvz., AKF inhibitorių, diuretikų), kurie neigiamai veikia kalio apykaitą inkstuose.

Neretai hiperkalemija gali atsirasti dėl per didelio kalio vartojimo su maistu (pvz., bananai, avokadai) ar papildais. Retesniais atvejais mikroelemento apykaitą gali sutrikdyti antinksčių hormonų pokyčiai, endokrininės ligos ar ląstelių pažeidimai, sukelti įvairių traumų, nudegimų ar sunkių infekcijų.

Jei įtariate hiperkalemiją ar jaučiate jos simptomus, svarbu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Jis įvertins jūsų nusiskundimus, bendrą būklę bei paskirs pradinius tyrimus ir rekomenduos tolesnius veiksmus.

Dažniausiai šeimos gydytojas skiria šiuos tyrimus:

• kraujo kalio koncentracijos tyrimą, kuris parodo kalio kiekį kraujyje;
• inkstų funkcijos tyrimus (kreatininas, šlapalas), leidžiančius įvertinti inkstų funkciją;
• bendrojo šlapimo tyrimą, siekiant patikrinti inkstų veiklą ir medžiagų išskyrimą;
• elektrokardiogramą, norint nustatyti galimus širdies ritmo sutrikimus.

Jeigu nustatomi inkstų veiklos pokyčiai, šeimos gydytojas išrašo siuntimą pas gydytoją nefrologą. Specialistas gali tiksliau įvertinti inkstų funkciją ir paskirti specializuotus tyrimus, kurie padeda nustatyti kalio kiekio pokyčių priežastis.

Įtariant hormonų pokyčius, rekomenduojama kreiptis į gydytoją endokrinologą. Jis gali skirti reikalingus hormonų tyrimus ir įvertinti jų disbalansą organizme.

Lengvos hiperkalemijos atvejais taikomi šie gydymo metodai:

• skiriami šlapinimąsi skatinantys preparatai, padedantys kaliui pasišalinti su šlapimu;
• rekomenduojama vengti maisto produktų, turinčių daug kalio (pvz., bananų, avokadų).

Sudėtingesniais atvejais hiperkalemijos korekcija atliekama stacionare ar skubios pagalbos skyriuje.

Ilgalaikė ar palaikomoji priežiūra reikalinga, kai hiperkalemija atsiranda dėl lėtinių inkstų ligų ar kitų sutrikimų. Tokiais atvejais gydymą prižiūri ir koordinuoja gydytojai nefrologai ar endokrinologai.

• Ribokite kalio kiekį maiste, ypač jei turite lėtinių inkstų ligų ar vartojate vaistus, galinčius didinti kalio kiekį kraujyje. Patartina vengti šių produktų: riebių riešutų, bananų, pomidorų, bulvių, avokadų.
• Reguliariai tikrinkite inkstų funkciją ir kalio koncentraciją kraujyje, ypač jei sergate lėtinėmis inkstų ligomis, cukriniu diabetu ar vartojate daug medikamentų.
• Venkite vaistų, kurie gali skatinti kalio kaupimąsi organizme, vartojimo nepasitarus su gydytoju.
• Užtikrinkite tinkamą skysčių balansą organizme, vengdami dehidratacijos, kuri gali sutrikdyti kalio išskyrimą per inkstus ir padidinti jo kiekį kraujyje.

Jei jaučiate nuovargį, silpnumą ar pastebite širdies ritmo sutrikimus, verta pasitarti su specialistu. Laiku atlikti tyrimai ir pradėtas gydymas padeda išvengti rimtesnių komplikacijų bei pagerinti gyvenimo kokybę. Pasirūpinkite savo sveikata – tai suteikia ramybę ir padeda jaustis geriau kiekvieną dieną.