Mitybos nepakankamumas

• Mitybos nepakankamumas atsiranda, kai organizmas negauna užtektinai maistinių medžiagų dėl nepilnavertės mitybos, prasto įsisavinimo ar padidėjusio poreikio.
• Ši problema itin dažna tarp vyresnio amžiaus žmonių bei lėtinėmis ligomis sergančių pacientų.
• Dažniausi požymiai yra nuovargis, svorio kritimas, raumenų silpnumas, odos ir plaukų būklės pablogėjimas bei imuniteto nusilpimas.
• Įtarus mitybos nepakankamumą, svarbu atlikti išsamius kraujo tyrimus ir konsultuotis su šeimos gydytoju dėl tolimesnio ištyrimo ir gydymo plano.

Atkreipkite dėmesį į nuolatinį ar ilgalaikį svorio kritimą ir bendrą silpnumą – tai gali būti ženklai, kad organizmui trūksta gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų.

Gyd. Agnė K.

Mitybos nepakankamumo simptomai gali būti įvairūs, priklausomai nuo to, kokių maistinių medžiagų organizmui trūksta.

Organizmui trūkstant vitaminų, mineralų ar baltymų, sumažėja energijos gamyba, todėl jaučiamas nuolatinis silpnumas, mieguistumas ir sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija.

Dažnai oda tampa sausa, pleiskanojanti, vargina bėrimai bei sulėtėjęs žaizdų gijimas. Plaukai pasidaro trapūs, ima slinkti, o nagai pradeda sluoksniuotis ir lūžinėti.

Mitybos nepakankamumas taip pat gali sukelti pykinimą, vidurių užkietėjimą ar skrandžio problemas. Be to, nusilpsta ir imuninė sistema, todėl dažniau sergama peršalimu ar kitomis infekcinėmis ligomis.

Trūkstant būtinų maistinių medžiagų vaikams sulėtėja augimas ir kaulų vystymasis.

Mitybos nepakankamumą dažniausiai sukelia netinkama mityba. Nepakankamas maistinių medžiagų vartojimas, ypač kai dietoje trūksta pagrindinių vitaminų (A, D, B grupės), mineralų (geležies, cinko) ar baltymų, lemia energijos apykaitos sutrikimus ir minėtų simptomų atsiradimą. Tai dažnai pasitaiko žmonėms, kurie laikosi griežtų dietų, veganams ar vegetarams, jei jų mityba nėra tinkamai suplanuota.

Kita svarbi priežastis - virškinimo sistemos sutrikimai. Žarnyno ligos (pvz., celiakija, Krono liga, dirgliosios žarnos sindromas) arba kitos virškinimo problemos (pvz., lėtinis pankreatitas, tulžies latakų obstrukcija) gali trukdyti maistinių medžiagų pasisavinimui ir lemti mitybos nepakankamumą.

Įtakos turi ir padidėjęs organizmo poreikis. Nėštumo ir žindymo laikotarpis, intensyvus fizinis krūvis, vaikų augimas, infekciniai susirgimai, chirurginės procedūros ar lėtinės ligos reikalauja didesnio maistinių medžiagų kiekio, todėl net ir esant įprastai mitybai, kartais gali pasireikšti nepakankamumo požymiai.

Ilgalaikis alkoholio vartojimas gali trukdyti vitaminų ir mineralų įsisavinimui, sukelti virškinimo sistemos sutrikimus bei pagreitinti maistinių medžiagų praradimą.

Jei įtariate mitybos nepakankamumą arba pastebite jo požymius, pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Jis įvertins jūsų nusiskundimus, mitybos įpročius bei paskirs papildomus tyrimus, kurie padeda nustatyti maistinių medžiagų trūkumą ir bendrą organizmo būklę.

Šeimos gydytojo dažniausiai skiriami tyrimai:

• bendrojo kraujo tyrimas (BKT), leidžia įvertinti bendrą organizmo būklę;
• serumo geležies ir feritino tyrimai, padeda nustatyti geležies kiekį ir jo atsargas organizme;
• serumo albumino tyrimas, atliekamas norint įvertinti baltymų trūkumą;
• kalio, natrio, kalcio, magnio ir cinko tyrimai, leidžia įvertinti svarbiausių mineralų ir elektrolitų pusiausvyrą;
• vitaminų A, B12, D – dažniausiai trūkstamų vitaminų tyrimai;
• kepenų ir inkstų funkcijos biocheminiai rodikliai atliekami, norint įvertinti, ar organų funkcija nėra sutrikusi, kas galėtų turėti įtakos maistinių medžiagų pasisavinimui.

Jei simptomai yra ryškūs arba pradiniai tyrimai rodo rimtesnius sutrikimus, šeimos gydytojas gali išrašyti siuntimą pas dietologą. Specialistas gali sudaryti individualų mitybos planą, kuris padeda efektyviai atstatyti reikalingų medžiagų pusiausvyrą organizme.

Įtariant virškinimo sistemos sutrikimus, reikalinga gydytojo gastroenterologo konsultacija. Jis atlieka išsamesnius kraujo ir vaizdinius tyrimus, leidžiančius nustatyti virškinimo sutrikimus, uždegimines ligas ar struktūrinius pokyčius.

• Pagrindinis gydymo žingsnis – subalansuota, visavertė mityba, aprūpinanti organizmą pakankamu baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų ir mineralų kiekiu. Rekomenduojama įtraukti daugiau šviežių daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, liesos mėsos, žuvies, kiaušinių ir pieno produktų.
• Esant nustatytiems trūkumams, skiriami konkrečių vitaminų ar mikroelementų papildai (pvz., geležis, vitaminas B12, vitaminas D, cinkas). Papildų dozės ir vartojimo trukmė parenkamos gydytojo, remiantis tyrimų rezultatais.
• Jei nustatomas baltymų ar kalorijų trūkumas, gali būti rekomenduojami specialūs medicininiai maisto papildai (geriamieji maistiniai mišiniai), padedantys greičiau atstatyti organizmo atsargas.
• Jei mitybos nepakankamumą lemia virškinimo sistemos ligos, lėtiniai uždegimai ar infekcijos, būtina gydyti pagrindinę būklę, kad būtų pagerintas maistinių medžiagų pasisavinimas.
• Esant sunkiam mitybos nepakankamumui ar negalint maitintis per burną, gali būti taikoma maitinimo per zondą (enterinė) arba intraveninė (parenterinė) mityba.

• Užtikrinkite subalansuotą, pakankamai kaloringą mitybą, kurioje būtų gausu baltymų, vitaminų (ypač B12, D) ir mineralų (geležies, cinko). Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms bei lėtinių ligų turintiems pacientams.
• Reguliariai sekite kūno svorį ir mitybos įpročius, ypač po ilgalaikio sirgimo, kad laiku būtų pastebėtas svorio kritimas ar apetito sumažėjimas.
• Užsiimkite fiziniu aktyvumu, kuris padeda išlaikyti raumenų masę ir gerina apetitą, kartu mažinant mitybos nepakankamumo riziką.
• Geriant pakankamai vandens ir išlaikant tinkamą skysčių balansą, padedama organizmui efektyviau pasisavinti maistines medžiagas ir išvengti dehidratacijos, kuri gali pabloginti maistinių medžiagų pasisavinimą.
• Sumažinkite alkoholio vartojimą, nes tai gali sutrikdyti maistinių medžiagų pasisavinimą.
• Reguliariai atlikite kraujo tyrimus ir pasitikrinkite vitaminų bei mineralų lygį, ypač jei turite rizikos veiksnių (pvz., didelį fizinį krūvį, tam tikras ligas ar ribotą mitybą).

Jeigu vargina nuovargis, svorio kritimas ar kiti minėti simptomai, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali ženkliai pagerinti savijautą ir padėti išvengti rimtesnių komplikacijų. Laiku suteikta pagalba atkuria organizmo pusiausvyrą ir sugrąžina gyvenimo kokybę.