Ūžesys

• Ūžesys (tinitas) – tai ausyse ar galvoje girdimas triukšmas, nesant išorinio ar vidinio garso šaltinio.
• Šis simptomas pasireiškia apie 10–15 % suaugusiųjų ir dažniau išryškėja ramybės metu ar naktį.
• Ūžesiui būdingas spengimas, zvimbimas ar švilpimas.
• Dažniausios priežastys – vidinės ar vidurinės ausies, klausos nervų pažeidimai, ilgalaikis triukšmo poveikis, sieros kamštis, dažnos ausų infekcijos ar kraujotakos sutrikimai.

Atkreipkite dėmesį į nuolatinį ar pasikartojantį ūžesį ausyse – tai gali būti signalas, kad reikalingas išsamus jūsų būklės įvertinimas ir ištyrimas.

Gyd. Lukas R.

Ūžesiui būdingas pojūtis, kuomet ausyse ar galvoje girdimas triukšmas, nors išorinio garso šaltinio nėra. Ūžesys pasireiškia spengimu, zvimbimu, cypimu, ošimu ar vibracijos jutimu. Šis požymis dažnai jaučiamas ramybės metu bei gali būti susijęs su stresu ir nuovargiu.

Ūžesys dažniausiai atsiranda dėl klausos organų pažeidimų, kurie veikia vidinę ausį arba klausos nervą. Viena iš pagrindinių priežasčių yra ilgalaikis ar staigus triukšmas, kuris gali pažeisti klausos ląsteles.

Taip pat dažnai ūžesį sukelia klausos sutrikimas, atsirandantis dėl amžinių ar kraujotakos pakitimų galvos ir kaklo kraujagyslėse, uždegiminių būklių ar ausyje susidariusio sieros kamščio.

Be to, ūžesys gali būti susijęs ir su kraujospūdžio svyravimais, stresu, nuovargiu ar miego trūkumu.

Kai kuriais atvejais ūžesys pasireiškia dėl kaklo ar galvos traumų, pažeidžiančių nervų ar kraujagyslių būklę.

Be pagrindinių priežasčių, ūžesys gali būti susijęs su vidinės ausies uždegimu, kuris dažnai pasireiškia kartu su svaigimu ar klausos sumažėjimu. Taip pat neretai ūžesį sukelia streso, nuovargio ar ilgo miego trūkumo sukelti nervų sistemos sutrikimai, nes nervų impulsų apdorojimas smegenyse gali būti sutrikdytas. Kai kuriais atvejais ūžesys pasireiškia dėl kaklo ar galvos traumų, kurios paveikia nervų ar kraujagyslių būklę.

Kitos retos, tačiau galimos priežastys:

• vidinės ausies cistos ar navikai;
• tam tikrų cheminių medžiagų poveikis (pvz., vaistai);
• žandikaulio sąnario funkcijos sutrikimas;
• metaboliniai sutrikimai (pvz., cukrinis diabetas).

Jei jaučiate ūžesį ar kitus klausos sutrikimus, pirmas žingsnis – kreiptis į šeimos gydytoją.

Jis įvertins simptomus, apklaus pacientą ir, jei reikės, paskirs papildomus tyrimus bei rekomenduos specialistų konsultacijas.

Šeimos gydytojas konsultacijos metu dažniausiai įvertina simptomų pobūdį, surenka išsamią anamnezę apie ligos eigą ir trukmę. Neretai paskiriami pagrindiniai kraujo tyrimai, padedantys įvertinti bendrą organizmo būklę.

Taip pat dažnai prireikia ausų, nosies ir gerklės gydytojo (otorinolaringologo) konsultacijos. Specialistas atlieka išsamią apžiūrą, įvertina vidurinės ausies būklę (timpanometrija) ir klausą (audiometrija). Šie tyrimai padeda nustatyti ausies struktūrų bei klausos nervo pažeidimus.

Įtariant, jog ūžesys susijęs su galvos smegenų pažeidimais, reikalinga gydytojo neurologo konsultacija. Specialistas atlieka vaizdinius galvos smegenų tyrimus (kompiuterinė tomograma, magnetinis rezonansas), leidžiančius įvertinti struktūrinius ar kraujotakos pokyčius.

Ūžesio gydymas dažniausiai pradedamas nuo paprastų priemonių, kurios padeda sumažinti simptomų intensyvumą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Tai gali būti:

• klausos stiprinimas naudojant klausos aparatus, jei ūžesys susijęs su klausos pažeidimu;
• gali būti skiriami smegenų kraujotaką gerinantys, kraujospūdį reguliuojantys ar uždegimą mažinantys vaistai;
• parenkamos streso valdymo ir miego kokybės gerinimo rekomendacijos, skiriama garsų terapija.

Jei ūžesys yra ilgalaikis arba sunkiai kontroliuojamas, gydytojai gali skirti palaikomąją priežiūrą. Ūžesio gydymą dažniausiai koordinuoja gydytojas otorinolaringologas, o sudėtingesniais atvejais neurologai ar kiti specialistai, atsižvelgdami į simptomų priežastis ir sunkumą.

• Venkite ilgalaikio ir intensyvaus triukšmo poveikio, naudokite ausų apsaugos priemones (ausines ar ausų kištukus) darbo vietoje ar triukšmingoje aplinkoje.
• Sekite ir kontroliuokite kraujospūdį, jog išvengtumėte kraujotakos sutrikimų, galinčių lemti ūžesio atsiradimą.
• Rūpinkitės miego režimu ir streso valdymu, nes nervų sistemos išsekimas ir nuolatinė įtampa gali stiprinti ūžesio pojūtį.

Svarbu atkreipti dėmesį į bendrą sveikatos būklę ir lėtinių ligų kontrolę (pvz., cukrinis diabetas, lipidų apykaitos sutrikimai), kurios gali didinti ūžesio atsiradimo riziką. Taip pat naudinga vengti vaistų, kurie gali pažeisti klausos nervą ar vidinę ausį, jei tai įmanoma.

Jei vargina ūžesys, nedelskite ir kreipkitės į šeimos gydytoją. Laiku parinktas tinkamas gydymas bei specialistų priežiūra padeda pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti nemalonius pojūčius. Rūpinkitės savo sveikata ir gera savijauta.