Tonzilitas

• Tonzilitas yra infekcinė liga, kurią sukelia virusai arba bakterijos, dažniausiai streptokokai. Infekcija plinta per ore esančius lašelius, kurie į aplinką patenka sergančiam žmogui kosint ar čiaudint.
• Tonzilitas dažniau pasireiškia vaikams ir paaugliams, tačiau gali sirgti ir suaugusieji. Šia liga dažniau sergama šaltuoju metų laiku, kai atsiranda palankios sąlygos daugintis ir plisti virusams bei bakterijoms.
• Tonzilitas gali būti ūminis ir lėtinis. Ūminis (angina) pasireiškia staiga ir trunka apie 10 dienų, o lėtiniam būdinga recidyvuojanti eiga, kuomet sergama 3 - 4 kartus per metus.
• Pagrindiniai simptomai yra stiprus gerklės skausmas, apsunkintas rijimas, karščiavimas ir kaklo limfmazgių padidėjimas. Kartu gali varginti bendras silpnumas ir nuovargis.
• Įtariant tonzilitą, svarbu stebėti simptomus ir, jei jie stiprėja ar nepraeina, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali atlikti reikiamus tyrimus ir paskirti tinkamą gydymą.

Atkreipkite dėmesį į stiprų gerklės skausmą ir sunkumą ryti – tai gali būti pirmieji tonzilito požymiai, kuriuos būtina įvertinti laiku.

Gyd. Lukas R.

Pirmieji ūminio tonzilito simptomai pasireiškia stipriu gerklės skausmu, apsunkinančiu rijimą. Kartu būdingas karščiavimas, dažnai viršijantis 38 laipsnius. Tonzilės būna patinusios ir paraudusios, esant bakterinei infekcijai gali atsirasti baltų ar gelsvų pūlingų taškelių. Taip pat vargina bendras silpnumas ir nuovargis, pasireiškia sloga ir kosulys.

Lėtiniam tonzilitui būdinga pasikartojanti ligos eiga 3–4 ar daugiau kartų per metus. Dažniausiai vargina bendras silpnumas, temperatūra būna ne itin aukšta, tačiau užsitęsęs uždegimas gali komplikuotis paratonziliniu pūliniu.

Be pagrindinių požymių, gali pasitaikyti ir kitų simptomų, tokių kaip:

• galvos skausmas,
• sritinių kaklo limfmazgių padidėjimas ir skausmingumas,
• burnos džiūvimas ar nemalonus kvapas,
• balso pakeitimai ar kalbos sunkumai,
• pilvo skausmai, pykinimas ir vėmimas,
• apetito stoka.

Bakterinį tonzilitą dažniausiai sukelia A grupės beta – hemolizinis streptokokas (str. pyogenes), rečiau – pneumokokai, stafilokokai. Tonzilės yra limfinio audinio sankaupos, kurios sulaiko pro burną ir nosį patenkančius mikroorganizmus ir saugo organizmą nuo infekcijos. Tačiau nusilpus imunitetui tonzilėse besikaupiantys virusai ar bakterijos gali suaktyvėti ir sukelti ūmų uždegimą.

Susirgimų dažniui įtakos turi ir migdolų anatominiai ypatumai. Gilios tonzilių kriptos leidžia lengviau kauptis ir daugintis bakterijoms, sukeliančioms uždegimus. Be to, virusinės infekcijos, pažeisdamos ryklės gleivinę bei silpnindamos imuninę sistemą, neretai lemia bakterinio tonzilito atsiradimą kaip antrinę komplikaciją.

Kai kuriais atvejais tonzilito atsiradimą gali paskatinti įvairūs aplinkos dirgikliai. Pavyzdžiui, rūkymas, dulkės ar sausas oras gali pažeisti gleivinę ir sutrikdyti apsauginę funkciją, o tai didina tonzilito išsivystymo riziką.

Lėtinio tonzilito paūmėjimai dažniausiai susiję su susilpnėjusia imunine sistema, stresu, peršalimais ar nuovargiu.

Jei jaučiate tonzilitui būdingus simptomus, nedelskite ir pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Įvertinus nusiskundimus ir tyrimus, bus paskirtas reikiamas gydymas, padedantis greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų.

Dažniausiai šeimos gydytojas skiria šiuos tyrimus:

• diagnozuojant tonzilitą ypač svarbu įvertinti, ar ant tonzilių yra pūlingų apnašų, bei išsiaiškinti, ar skausmas jaučiamas abipus, ar tik vienoje gerklės pusėje;
• greitąjį streptokoko antigeno testą, norint nustatyti bakterinę infekciją;
• bendrojo kraujo ir uždegiminių rodiklių tyrimus, kurie padeda įvertinti organizmo uždegimo intensyvumą.

Jei simptomai sunkesni ar liga kartojasi keletą kartų per metus, šeimos gydytojas gali išrašyti siuntimą pas gydytoją otorinolaringologą. Specialistas atlieka išsamią nosiaryklės apžiūrą bei gali paimti mikrobiologinius tyrimus, leidžiančius tiksliai identifikuoti infekcijos sukėlėją ir paskirti tikslų gydymą.

• Skiriami vietinio poveikio antiseptikai ar skalavimo tirpalai, mažinantys gleivinės uždegimą ir skausmą.
• Karščiavimui malšinti skiriami antipiretikai – paracetamolis ar ibuprofenas.
• Jei tonzilitą sukėlė bakterinė infekcija, pradedamas gydymas antibiotikais. Dažniausiai taikomas 10 dienų kursas.
• Itin svarbu vartoti pakankamą skysčių kiekį bei užtikrinti poilsio režimą.

Jeigu pasireiškia lėtiniam tonzilitui būdinga ligos eiga, galima tonzilių pašalinimo operacija (tonzilektomija). Šį gydymo metodą sprendžia gydytojas otorinolaringologas.

• Reguliariai plaukite rankas, ypač po kontakto su sergančiais žmonėmis ar buvimo viešose vietose, kad sumažintumėte bakterijų ir virusų plitimą.
• Venkite artimo kontakto su asmenimis, kurie kosėja ar čiaudi. Jeigu kontakto nepavyksta išvengti, naudokite apsaugos priemones (pvz., veido kaukes).
• Užtikrinkite gerą patalpų vėdinimą bei stenkitės palaikyti tinkamą oro drėgmę, kad ryklės gleivinė nebūtų išsausėjusi ir mažiau pažeidžiama infekcijoms.
• Stiprinkite imunitetą sveika mityba, pakankamu poilsiu ir fiziniu aktyvumu. Taip pat venkite rūkymo ir kitų dirgiklių, kurie gali skatinti uždegimą.

Jei jaučiate stiprų gerklės skausmą, sunkumą ryjant ar karščiavimą, verta pasitarti su šeimos gydytoju. Tonzilitas yra dažna liga, tačiau laiku pradėtas gydymas padeda greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų. Kreipimasis į sveikatos specialistą suteikia galimybę gauti tinkamą gydymo planą ir geriau rūpintis savo sveikata.