Sinusitas

• Sinusitas – tai prienosinių ančių gleivinės uždegimas, dažniausiai sukeliamas bakterinių infekcijų, kurios atsiranda po peršalimo.
• Ši liga dažniausiai pasireiškia šaltuoju metų laiku, kai virusinės infekcijos plinta lengviau, ir gali paveikti tiek suaugusiuosius, tiek vaikus.
• Sinusitui būdingas nosies užgulimas, veido ir galvos skausmas, spaudimo jausmas kaktos ar skruostų srityje. Kartais kartu gali pasireikšti ir karščiavimas.
• Jei ilgiau nei savaitę vargina užsitęsusi sloga bei jaučiate minėtus simptomus, nedelskite ir pasikonsultuokite su šeimos gydytoju dėl gydymo galimybių.

Neignoruokite nosies užgulimo ar galvos skausmo – tai gali būti pirmieji sinusito požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Lukas R.

Sinusitas įprastai pasireiškia nosies užgulimu ir spaudimo jausmu veido srityje, ypač aplink nosį, kaktą ir skruostus. Taip pat iš nosies skiriasi tirštos gelsvos ar žalsvos spalvos gleivės.

Neretai kartu pasireiškia galvos skausmas, kuris sustiprėja lenkiantis arba spaudžiant veidą. Būdingas ir kūno temperatūros pakilimas, tačiau dažniausiai ji būna ne itin aukšta. Kartais gali būti jaučiamas ausų skausmas, bendras silpnumas ir nuovargis.

Šie simptomai dažnai atsiranda po peršalimo ar kitų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų.

Sinusitas gali būti ūminis – trunkantis iki 4 savaičių, bei lėtinis, kuris gali tęstis ilgiau nei 3 mėnesius.

Pagrindinė sinusito priežastis yra besikartojančios virusinės infekcijos, tokios kaip gripas ar peršalimas. Virusai sąlygoja nosies gleivinės patinimą ir uždegimą, o tai trukdo natūraliam gleivių nutekėjimui iš sinuso ertmių. Užsistovėjusios gleivės tampa palankia terpe bakterijoms daugintis, todėl gali išsivystyti antrinė bakterinė infekcija, kuri dar labiau sustiprina uždegimą.

Be infekcijos, svarbų vaidmenį atlieka anatominiai veiksniai. Pavyzdžiui, nosies pertvaros iškrypimas, kriauklių defektai ar adenoidų struktūros pakitimai sutrikdo oro cirkuliaciją bei blogina gleivių pasišalinimą. Tokiu būdu taip pat sukuriamos palankios sąlygos bakterinės infekcijos vystymuisi.

Kai kuriais atvejais sinusų uždegimą gali išprovokuoti ir aplinkos veiksniai. Rūkymas, oro tarša ar įvairios cheminės medžiagos dirgina nosies gleivinę, sukeldamos jos paburkimą ir apsauginio barjero pažeidimą. Dėl to sutrinka gleivių pasišalinimas, o tai leidžia virusams bei bakterijoms lengviau patekti į nosies ertmę ir sukelti uždegimą.

Sinusito atsiradimui įtakos gali turėti ir tokios būklės kaip alerginis rinitas, dantų infekcijos, hormoniniai pokyčiai, imunodeficitas ar gastroezofaginio refliukso liga.

Jei jaučiate sinusitui būdingus požymius, svarbu pasitarti su šeimos gydytoju. Jis pokalbio metu įvertins jūsų nusiskundimus ir bendrą būklę bei rekomenduos simptomus lengvinantį gydymą ar papildomus tyrimus.

Dažniausiai šeimos gydytojas atlieka:

• bendrojo kraujo ir uždegiminių rodiklių tyrimus, padedančius įvertinti uždegimo intensyvumą;
• greituosius antigenų testus, siekiant nustatyti virusinės infekcijos sukėlėjus.

Jei simptomai yra sunkesni arba liga nepraeina, šeimos gydytojas gali išrašyti siuntimą pas gydytoją otorinolaringologą. Jis specializuojasi ausų, nosies ir gerklės ligų gydyme ir gali atlikti papildomus tyrimus:

• endoskopinę nosies landų apžiūrą - nedidele kamera apžiūrimos nosies landos, vertinama gleivinės būklė bei tikrinama, ar yra pūlingo sekreto;
• kompiuterinę tomogramą - įvertinami pokyčiai sinusuose ir uždegimo lokalizacija;
• paimami mikrobiologiniai tyrimai, kurie padeda tiksliai nustatyti infekcijos sukėlėją.

• Jeigu sinusitą sukėlė bakterijos, skiriamas antibiotikų kursas, kuris dažniausiai trunka nuo 7 iki 10 dienų.
• Priešuždegiminiai vaistai, tokie kaip paracetamolis ar ibuprofenas, mažina skausmą ir karščiavimą.
• Skiriami nosies purškalai su druskos tirpalu, kurie drėkina nosies gleivinę ir palengvina kvėpavimą. Kuomet šios priemonės nepadeda, gali būti skiriami hormoniniai dekongestantai, mažinantys gleivinės paburkimą ir palengvinantys gleivių išsivalymą.
• Taikomos garų inhaliacijos, raminančios sudirgusią gleivinę bei mažinančios nosies užgulimą.
• Jei uždegimą sukelia alerginės reakcijos, skiriami antihistamininiai vaistai, mažinantys niežulį ir paburkimus.

Sudėtingesniais atvejais gali būti taikomas operacinis gydymas, atliekant sinusų punkciją ar koreguojant anatominius defektus.

• Reguliariai drėkinkite nosies gleivinę fiziologiniu tirpalu. Tai gerina gleivių pasišalinimą ir mažina gleivių susilaikymo riziką sinusuose.

• Venkite artimo kontakto su asmenimis, kurie kosėja ar čiaudi. Jeigu kontakto nepavyksta išvengti, naudokite apsaugos priemones (pvz., veido kaukes).
• Kontroliuokite alergijas. Venkite kontakto su alergenais bei naudokite gydytojo rekomenduotas priemones gleivinės paburkimui mažinti.
• Užtikrinkite patalpų oro drėkinimą, ypač šaltuoju metų laiku, kai oras būna sausas, nes drėgmės trūkumas skatina gleivinės sudirgimą ir uždegimą.
• Saikingas priešuždegiminių vaistų, tokių kaip ibuprofenas ar paracetamolis, vartojimas gali padėti mažinti gleivinės patinimą ir uždegimą ankstyvoje ligos stadijoje, tačiau vaistų vartojimas turi būti atsakingas ir trumpalaikis.
• Stiprinkite imunitetą sveika mityba, pakankamu poilsiu ir fiziniu aktyvumu. Taip pat venkite rūkymo ir kitų dirgiklių, kurie gali skatinti uždegimą.

Jeigu jaučiate nosies užgulimą ar spaudimą veido srityje, nedelskite ir pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Greitas ir tinkamas gydymas gali ženkliai palengvinti būklę bei sumažinti komplikacijų riziką. Pasirūpinkite savo sveikata, kad galėtumėte jaustis geriau bei gyventi be diskomforto.