Mikoplazminė infekcija

• Mikoplazminę kvėpavimo takų infekciją sukelia oro lašeliniu būdu plintanti Mycoplasma pneumoniae bakterija.
• Dažniausiai serga vaikai ar jauni suaugusieji, tačiau užsikrėsti gali ir vyresnio amžiaus asmenys. Didžiausias sergamumas rudens - žiemos laikotarpiu.
• Liga paprastai prasideda palaipsniui ir pasireiškia užsitęsusiu sausu kosuliu, nedideliu karščiavimu, gerklės skausmu bei bendru silpnumu.
• Pastebėjus šiuos simptomus, svarbu stebėti jų eigą ir kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali paskirti tinkamus tyrimus ir gydymą.

Mikoplazminė kvėpavimo organų infekcija gali sukelti rimtų komplikacijų, todėl būtina ją laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti.

Gyd. Lukas R.

Pirmieji mikoplazminės kvėpavimo takų infekcijos požymiai dažniausiai pasireiškia lengvu gerklės perštėjimu, sausu kosuliu ir bendru nuovargiu. Simptomai paprastai vystosi palaipsniui, todėl iš pradžių gali būti painiojami su peršalimu ar kita lengva virusine infekcija. Neretai kartu pasireiškia nežymus karščiavimas, sukeliantis diskomfortą.

Ligai progresuojant, kosulys dažnai stiprėja ir gali užsitęsti iki kelių savaičių, nors kiti simptomai pamažu silpnėja. Kai kuriais atvejais gali atsirasti dusulys ar švokštimas, ypač jei infekcija išplinta į plaučius.

Be pagrindinių simptomų, gali pasireikšti ir papildomi požymiai:

• galvos skausmas;
• raumenų maudimas;
• nosies užgulimas ar lengvas čiaudulys;
• lengvas krūtinės diskomfortas;
• padidėjęs prakaitavimas, ypač naktimis.

Mikoplazminę kvėpavimo takų infekciją sukelia bakterija Mycoplasma pneumoniae. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu – kosint ar čiaudint – todėl dažniausiai perduodama artimo kontakto metu, ypač uždarose ar prastai vėdinamose patalpose.

Be tiesioginio sukėlėjo poveikio, svarbų vaidmenį turi ir kvėpavimo takų būklė. Po virusinių infekcijų gleivinė gali būti pažeista, o jos apsauginės funkcijos susilpnėjusios, todėl bakterijoms tampa lengviau įsitvirtinti ir daugintis.

Taip pat reikšminga ir imuninė sistema – dėl streso, lėtinių ligų ar kitų veiksnių nusilpęs imunitetas apsunkina organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis ir lemia padidėjusį sergamumą.

Jei jaučiate anksčiau minėtus simptomus, reikėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Jis įvertins jūsų nusiskundimus, paskirs pradinius tyrimus ir rekomenduos tinkamą gydymą.

Dažniausiai atliekami šie tyrimai:

• bendras kraujo tyrimas ir uždegiminiai rodikliai, padedantys įvertinti organizmo būklę ir uždegimo aktyvumą;
• serologiniai tyrimai (IgM, IgG antikūnai), leidžiantys nustatyti mikoplazmos infekciją;
• bendras šlapimo tyrimas, jei yra įtarimų dėl galimos šlapimo takų infekcijos;
• krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas, siekiant patvirtinti arba atmesti plaučių uždegimą.

Jeigu kvėpavimo takų simptomai yra ryškūs ar užsitęsę, šeimos gydytojas gali nukreipti pacientą pulmonologo konsultacijai. Šis specialistas atlieka išsamesnius laboratorinius, mikrobiologinius ar instrumentinius tyrimus, padedančius tiksliai įvertinti ligos eigą ir parinkti tinkamiausią gydymą.

• Pagrindinis mikoplazminės infekcijos gydymas yra antibakterinis. Įprastai skiriamas apie 2 savaites trunkantis antibiotikų kursas.
• Karščiavimui ar skausmui mažinti vartojami priešuždegiminiai vaistai, tokie kaip ibuprofenas ar paracetamolis.
• Gerklės skalavimams skiriami antiseptiniai tirpalai, mažinantys gleivinės uždegimą ir skausmą.
• Esant intensyviam sausam kosuliui, gali būti vartojami medikamentai, slopinantys kosulį.
• Rekomenduojama vartoti pakankamą skysčių kiekį bei užtikrinti poilsio režimą. Tai stiprina organizmą ir padeda greičiau sveikti.

• Dažnas rankų plovimas padeda sumažinti infekcijos plitimą, ypač po kontakto su sergančiais asmenimis ar buvimo viešose vietose.
• Venkite artimo bendravimo su sergančiais žmonėmis, ypač jei jie kosėja ar čiaudi.
• Reguliariai vėdinkite patalpas ir užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją, ypač uždarose erdvėse.
• Kvėpavimo higiena – kosint ar čiaudint prisidenkite burną ir nosį bei naudokite vienkartines servetėles.
• Subalansuota mityba, pakankamas miegas ir fizinis aktyvumas padeda stiprinti imunitetą bei didinti atsparumą infekcijoms.

Jei vargina ilgai trunkantis sausas kosulys bei nežymus karščiavimas, verta pasitarti su gydytoju. Mikoplazminė kvėpavimo organų infekcija nėra reta, tačiau ankstyva diagnozė ir laiku pradėtas gydymas padeda greičiau atsigauti ir išvengti komplikacijų. Profesionali gydytojų pagalba padės tinkamai pasirūpinti savo sveikata bei užsiimti kasdienėmis veiklomis be papildomų rūpesčių.