Kosulinė astma

• Kosulinė astma yra lėtinė kvėpavimo takų liga, kuriai būdingas dažnas ir stiprus sausas kosulys, dažniausiai be švokštimo ar dusulio pasireiškimo.
• Ši liga dažniau pasireiškia vaikams ir jaunimui, tačiau gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, ypač tuos, kurie turi šeiminę astmos ar alerginę anamnezę.
• Būdingi simptomai apima nuolatinį sausą kosulį, kuris sustiprėja naktį ar po fizinio krūvio ir pasireiškia be kitų astmos požymių - dusulio ar švokštimo.
• Jei vargina užsitęsęs kosulys, svarbu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir paskirtas tinkamas gydymas.

Neignoruokite užsitęsusio sauso kosulio - tai gali būti astmos požymis, kurį svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Lukas R.

Kosulinės astmos požymiai dažnai būna netipiški ir gali būti painiojami su kitomis kvėpavimo ar virškinimo sistemos ligomis. Skirtingai nei sergant bronchine astma, čia nepasireiškia įprastas švokštimas ar dusulys, o dominuoja nuolatinis sausas kosulys, stiprėjantis naktį arba po fizinio krūvio.

Be kosulio gali pasireikšti ir kiti lydintys simptomai:

• gerklės perštėjimas ar diskomfortas,
• lengvas balso praradimas ar užkimimas,
• padidėjęs kvėpavimo takų jautrumas alergenams ar aplinkos dirgikliams.

Pagrindinė kosulinės astmos priežastis yra lėtinis apatinių kvėpavimo takų uždegimas, kurį sukelia padidėjęs bronchų jautrumas įvairiems aplinkos dirgikliams ar alergenams. Dėl šios priežasties kvėpavimo takai yra nuolat dirginami, o tai sukelia intensyvų ir užsitęsusį kosulį. Polinkis į padidėjusį jautrumą dažnai susijęs su genetiniais veiksniais ir yra paveldimas.

Kosulio priepuolius paūminti ar išprovokuoti gali infekciniai susirgimai, fizinis krūvis, emocinė įtampa ar hormonų pokyčiai.

Nors pirmieji kosulinės astmos požymiai dažniausiai pasireiškia vaikystėje, ši liga gali išsivystyti ir vėlesniame amžiuje, todėl svarbu laiku atpažinti simptomus ir kreiptis į gydytoją.

Jeigu vargina sausas ir užsitęsęs kosulys, pirmiausia pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Jis įvertins nusiskundimų, simptomų pobūdį bei galimus rizikos veiksnius ir paskirs papildomus tyrimus.

Šeimos gydytojas dažniausiai atlieka:

• bendrojo kraujo ir uždegiminių rodiklių tyrimus, kurie leidžia įvertinti organizme vykstančius uždegiminius procesus;
• specifinių imunoglobulinų E (IgE) tyrimą, padedantį įtarti alergines reakcijas;
• krūtinės ląstos rentgenograma atliekama siekiant atmesti ar patvirtinti plaučių uždegimą ar kitus plaučių struktūrinius pakitimus;
• norint atmesti ar patvirtinti kosulį sukeliančias skrandžio problemas, gali būti atliekama gastroskopiją bei Helicobacter pylori bakterijos antikūnų nustatymas.

Įtariant kosulinę astmą, šeimos gydytojas nukreipia pas gydytoją pulmonologą. Specialistas atlieka specialius tyrimus, leidžiančius įvertinti kvėpavimo takų jautrumą bei kvėpavimo funkciją.

Siekiant išsiaiškinti kosulį provokuojančius alergenus, gali prireikti gydytojo alergologo - imunologo konsultacijos. Specialistas, atlikdamas odos dūrio ar lopo mėginius, nustato konkrečius dirgiklius, kurių reikėtų vengti.

Pagrindinis kosulinės astmos gydymo tikslas - sumažinti kvėpavimo takų jautrumą bei juose vyraujantį uždegimą.

Dažniausiai taikomi šie metodai:

• Vartojami bronchodilatatoriai, kurie padeda atpalaiduoti kvėpavimo takų raumenis ir palengvina kvėpavimą.
• Inhaliuojami kortikosteroidai mažina vyraujantį kvėpavimo takų uždegimą.
• Rekomenduojama vengti kosulį provokuojančių alergenų, jei nustatoma konkreti alergijos priežastis.
• Taip pat patariama vengti aplinkos dirgiklių, tokių kaip tabako dūmai, dulkės ar šaltas oras, kurie gali išprovokuoti kosulį.

Ilgalaikė priežiūra svarbi norint išvengti ligos paūmėjimų ir užtikrinti, kad kvėpavimo takų jautrumas išliktų kontroliuojamas. Gydytojai stengiasi parinkti gydymą individualiai, atsižvelgdami į simptomų intensyvumą, paciento amžių ir bendrą sveikatos būklę.

• Venkite kvėpavimo takus dirginančių veiksnių, tokių kaip tabako dūmai, oro tarša ar stiprūs kvapai, kurie gali sustiprinti kvėpavimo takų jautrumą ir išprovokuoti kosulio priepuolius.
• Užtikrinkite tinkamą patalpų vėdinimą ir drėgmės lygį, kad sumažėtų dulkių ar pelėsio kaupimasis bei infekcinių susirgimų rizika.
• Reguliariai plaukite rankas su muilu, ypač po buvimo viešose vietose ar kontaktuojant su kvėpavimo takų ligomis sergančiais asmenimis. Tai sumažina infekcijos plitimo ir užsikrėtimo tikimybę.
• Reguliariai naudokite gydytojo paskirtus inhaliuojamus vaistus, siekiant sumažinti kvėpavimo takų uždegimą ir padidėjusį jautrumą.

Jei pastebėjote nuolatinį sausą kosulį ir nepaisant gydymo būklė nepagerėja, verta pasitarti su gydytoju. Ankstyvas kosulinės astmos nustatymas ir tinkamas gydymas leidžia kontroliuoti simptomus ir išvengti komplikacijų. Profesionali pagalba gali padėti palengvinti simptomus bei pagerinti kasdienio gyvenimo kokybę.