Respiracinis sincitinis virusas (RSV)

• Respiracinis sincitinis virusas (RSV) yra pasaulyje dažniausiai pasitaikantis virusas, sukeliantis kvėpavimo takų infekcijas.
• Virusas plinta oro lašeliais, kurie į aplinką patenka kosulio ar čiaudulio metu, ar kontakto su užkrėstais paviršiais metu.
• RSV infekcijos dažniausiai pasireiškia žiemos mėnesiais, kai nusilpsta žmonių imuninė sistema bei daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose.
• Tipiški RSV simptomai apima karščiavimą, kosulį ir slogą. Dažniausiai simptomai yra lengvi, tačiau kūdikiams ar mažiems vaikams gali pasireikšti bronchų ar plaučių uždegimas.
• Jei įtariate, kad jūs ar jūsų artimieji gali būti užsikrėtę RSV infekcija, nelaukite ir pasikonsultuokite su šeimos gydytoju, kuris padės palengvinti simptomus bei greičiau pasveikti.

Neignoruokite varginančio kosulio ar kvėpavimo sunkumų – tai gali būti pirmieji RSV infekcijos požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Agnė K.

Pirmieji požymiai dažniausiai pasireiškia kaip lengvas peršalimas – atsiranda nosies užgulimas, čiaudulys, sausas kosulys ir nedidelis karščiavimas.

Paprastai RSV simptomai praeina per savaitę netaikant specifinio gydymo, tačiau kūdikiams ar vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms ligos eiga gali būti sunkesnė.

Kūdikiams pasireiškia dirglumas, sumažėjęs apetitas, švokštimas, kvėpavimo ar kraujotakos sutrikimai, galintys pasibaigti mirtimi. Vyresniems pacientams liga dažnai komplikuojasi plaučių uždegimu ar širdies ligų pasunkėjimu.

Pagrindinė RSV infekcijos priežastis – tiesioginis kontaktas su virusu, kuris patenka į organizmą per kvėpavimo takų gleivinę. Virusas plinta oro lašeliniu būdu, kai užsikrėtęs asmuo čiaudi ar kosėja, todėl viruso dalelės patenka į kitų žmonių nosį, burną ar akis. Taip pat virusas gali būti perduodamas per užterštus daiktus ar paviršius, pavyzdžiui, žaislus ar rankas, kurios liečiasi prie veido. Šis tiesioginis viruso pateikimas į gleivinę yra būtinas, kad prasidėtų infekcija.

Kita svarbi priežastis – gleivinės jautrumo ir imuninės sistemos ypatumai. Kūdikiai ir mažamečiai dažniau susiduria su sunkesnėmis infekcijomis, nes jų kvėpavimo takų gleivinė yra plonesnė ir jautresnė, o imuninė sistema dar nėra pilnai subrendusi. Suaugusiesiems, ypač vyresnio amžiaus, gleivinės funkcija gali būti sutrikusi dėl lėtinių ligų ar natūralaus senėjimo, kas taip pat leidžia virusui lengviau įsitvirtinti. Taip pat gleivių gamybos ir valymo mechanizmų pokyčiai kvėpavimo takuose gali palengvinti viruso plitimą ir išlikimą organizme.

Be to, aplinkos faktoriai gali palengvinti viruso plitimą ir priežasties įgyvendinimą. Dažnas buvimas uždarose, prastai vėdinamose patalpose, kuriose susirenka daug žmonių, sudaro palankias sąlygas virusui perduoti. Šaltasis metų laikas dažnai susijęs su sumažėjusiu oro drėgnumu ir gleivinės sausumu, kas dar labiau silpnina natūralius organizmo barjerus ir skatina viruso patekimą į kvėpavimo takus. Tokie veiksniai, kartu su viruso ypatybėmis, lemia RSV infekcijos atsiradimą ir vystymąsi.

Jei jums ar jūsų vaikui pasireiškė minėti RSV infekcijos požymiai, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas įvertins būklę, išklausys simptomus bei rekomenduos papildomus tyrimus ir gydymo galimybes.

Dažniausiai atliekami tyrimai yra šie:

• bendrojo kraujo ir uždegiminių rodiklių (CRB) tyrimai leidžia įvertinti uždegimo intensyvumą ir infekcijos kilmę;
• greitasis antigenų testas padeda nustatyti viruso buvimą;
• įtariant plaučių uždegimą, gali būti atlikta krūtinės ląstos rentgenograma.

Jeigu simptomai sunkesni ar liga progresuoja, šeimos gydytojas gali nukreipti pas pulmonologą. Specialistas atlieka išsamesnius tyrimus, kurie leidžia įvertinti plaučių funkciją, bronchų gleivinę bei atlikti mikrobiologinius tyrimus, kurie leidžia parinkti tinkamiausią gydymą.

Pasireiškus ūmiam kvėpavimo sutrikimui, nedelskite ir vykite į skubios pagalbos skyrių.

• Skiriami nosies purškalai, drėkinantys gleivinę ir palengvinantys kvėpavimą. Esant itin išreikštam nosies užgulimui gali būti paskirti hormoniniai purškalai;
• Garų inhaliacijos mažina kvėpavimo takų dirginimą ir padeda lengviau pasišalinti tirštoms gleivėms;
• Esant gerklės skausmui, gali būti naudojami specialūs skalavimo tirpalai, slopinantys uždegimą ir lokalų skausmą;
• Skausmui ir karščiavimui mažinti skiriami tokie vaistai kaip ibuprofenas ar paracetamolis;
• Rekomenduojama vartoti pakankamą skysčių kiekį ir užtikrinti poilsio režimą.

Jeigu liga komplikuojasi bakterine infekcija, gali būti skiriamas antibakterinis gydymas.

Sudėtingesniais atvejais reikalingas gydymas ligoninėje su specialistų priežiūra.

• Reguliariai plaukite rankas, ypač po buvimo viešose vietose ar turėjus kontaktą su sergančiais asmenimis.
• Venkite artimo kontakto su kosinčiais ar čiaudinčiais žmonėmis.
• Užtikrinkite patalpų vėdinimą ir oro drėkinimą. Tokiu būdu pašalinami ore esantys virusai, o nosies gleivinė išlieka drėgna ir tampa atsparesnė infekcijoms.
• Rūpinkitės subalansuota mityba, venkite streso bei skirkite užtektinai laiko poilsiui. Tai stiprina imunitetą ir mažina susirgimų riziką.

Jei pastebėjote kvėpavimo takų simptomus, kurie nepraeina arba stiprėja, ar jei jau gydotės, bet būklė negerėja, tai gali būti ženklas, kad reikalinga specialistų pagalba. Raginame nelaukti ir kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali padėti parinkti tinkamiausią gydymo planą ir stebėti jūsų būklę. Tai padeda greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų.