Kraujosruva

• Kraujosruva yra odos ar gleivinės spalvos pokytis, atsirandantis kraujui išsiliejus į poodinius audinius. Dažniausiai šis reiškinys pastebimas po patirto smūgio ar kitokio pobūdžio traumos.
• Minėtas simptomas pasireiškia gana dažnai, ypač esant dideliam fiziniam aktyvumui arba vyresniame amžiuje. Taip nutinka dėl odos suplonėjimo ir padidėjusio kraujagyslių jautrumo išoriniams veiksniams.
• Kraujosruvos pasižymi mėlyna, violetine ar žalsva odos spalva, kuri laikui bėgant kinta. Pažeista vieta dažnai būna jautri ir skausminga ją liečiant.
• Pastebėjus neaiškios kilmės kraujosruvas arba jei jos atsiranda dažnai ir be aiškios priežasties, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju.

Atkreipkite dėmesį į atsirandančias kraujosruvas be aiškios priežasties – tai gali būti ženklas, jog organizme vyksta tam tikri pokyčiai, kuriuos būtina laiku įvertinti.

Gyd. Lukas R.

Kraujosruvos (mėlynės) dažniausiai atsiranda dėl smulkių kraujagyslių pažeidimo po oda, kai kraujas išsilieja į aplinkinius audinius. Pagrindinis simptomas – odos spalvos pakitimas, kuris gali kisti nuo raudonos ar melsvos iki violetinės, o vėliau – gelsvos ar žalsvos spalvos gijimo metu.

Pažeista vieta gali būti skausminga, jautri liečiant, kartais šiek tiek patinusi ar sukietėjusi. Didesnės kraujosruvos gali sukelti tempimo ar spaudimo pojūtį.

Jei kraujosruvos atsiranda labai lengvai, be aiškios priežasties, yra dažnos, didelės arba lydi kiti simptomai (pvz., kraujavimas iš nosies ar dantenų), tai gali rodyti rimtesnius sutrikimus ir reikėtų pasitarti su gydytoju.

Kraujosruvos susidaro trūkus smulkioms kraujagyslėms, kai kraujas patenka į poodinius sluoksnius. Dažniausiai tai įvyksta dėl traumų ar sumušimų, tačiau mėlynės gali atsirasti ir dėl kraujagyslių sienelių susilpnėjimo, kuris neretai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms.

Kraujosruvų atsiradimą gali skatinti ir tam tikri vaistai (pvz., kraują skystinantys preparatai), vitaminų trūkumas (ypač vitamino C ar K) bei intensyvus fizinis krūvis.

Taip pat jos gali būti susijusios su įvairiomis ligomis, tokiomis kaip trombocitopenija, kai sumažėja trombocitų kiekis, ar hemofilija, kai sutrinka kraujo krešėjimas.

Pastebėjus kraujosruvą, ypač jei ji atsiranda be akivaizdžios priežasties, patartina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Specialistas įvertins jūsų savijautą, surinks reikiamus duomenis apie sveikatos būklę ir, esant poreikiui, paskirs reikalingus tyrimus ar specialistų konsultacijas.

Dažniausiai šeimos gydytojas gali skirti šiuos tyrimus:

• bendrą kraujo tyrimą, padedantį įvertinti kraujo krešėjimo ląstelių (trombocitų) kiekį;
• krešėjimo tyrimus, vertinančius kraujo gebėjimą krešėti;
• vitaminų K ir C kiekio nustatymą, svarbų kraujagyslių ir kraujo funkcijai įvertinti;
• kepenų funkcijos tyrimus, nes kepenys gamina krešėjimo faktorius.

Taip pat gali būti atliekamas pilvo ultragarsinis tyrimas, siekiant įvertinti galimus vidaus organų pakitimus, reikšmingus kraujo krešėjimo funkcijai.

Jeigu pasireiškia karščiavimas ar kraujosruvos vieta yra itin skausminga ir patinusi, papildomai atliekami uždegiminiai kraujo rodikliai ir pažeistos srities ultragarsinis tyrimas, norint nustatyti galimus uždegiminius procesus.

Jei simptomai kelia didesnį susirūpinimą arba reikalingas išsamus ištyrimas, išrašomas siuntimas gydytojui hematologui. Šis specialistas gali atlikti išsamesnius tyrimus, skirtus kraujo krešėjimo funkcijai vertinti bei nustatyti galimus autoimuninius procesus, lemiančius kraujosruvų atsiradimą.

Kraujosruvų gydymui paprastai taikomos standartinės priemonės, padedančios malšinti skausmą, mažinti tinimą bei skatinti audinių gijimą:

• pažeistą vietą rekomenduojama šaldyti, ypač pirmosiomis valandomis po patirtos traumos;
• patariama taikyti nedidelį spaudimą ir laikyti pažeistą vietą pakeltą, kad būtų apribota kraujo tėkmė į traumą;
• skausmą malšinantys vaistai, pavyzdžiui, ibuprofenas arba paracetamolis;
• svarbu tinkamai prižiūrėti odą, siekiant užtikrinti jos apsaugą ir išvengti galimų pažeidimų.

Dažnai pasikartojančių ar didelių kraujosruvų atvejais gali būti reikalinga išsami ir ilgalaikė priežiūra, ypač jei įtariami kraujo krešėjimo sutrikimai ar kraujagyslių pažeidimai. Tokiomis aplinkybėmis taikomos šios gydymo priemonės:

• atliekamas specializuotas kraujo krešėjimo funkcijos vertinimas ir jos korekcija - gali būti skiriami trombocitų kiekį didinantys ar krešėjimą gerinantys vaistai.
• esant nustatytam trūkumui, rekomenduojama papildyti vitaminų atsargas, ypač vitamino C ar K.

• Venkite stiprių smūgių ir traumų, ypač jei jūsų oda plonesnė ar esate vyresnio amžiaus. Rūpestingas elgesys kasdienėje veikloje sumažina kraujagyslių pažeidimų riziką.
• Jei vartojate vaistus, kurie mažina kraujo krešėjimą (pvz., aspiriną ar kitus antikoaguliantus), pasitarkite su gydytoju dėl galimos kraujosruvų rizikos ir būdų ją valdyti.
• Užtikrinkite pakankamą vitamino C ir K suvartojimą maisto produktuose arba papildų pagalba, nes šie vitaminai stiprina kraujagyslių sieneles ir gerina kraujo krešėjimą.
• Laikykitės sveiko gyvenimo būdo: reguliariai mankštinkitės, kad pagerintumėte kraujotaką ir sustiprintumėte audinius, tačiau venkite pernelyg didelio fizinio krūvio ar traumų.

Pastebėjus dažnas ar neįprastas kraujosruvas, jaučiant skausmą ar patinimą, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Nors kraujosruvos pasitaiko dažnai, savalaikė priežiūra padeda išvengti komplikacijų ir pagreitina gijimo procesą. Tinkamas dėmesys sveikatai užtikrina geresnę savijautą bei gyvenimo kokybę.