Anemija

• Anemija yra būklė, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino kiekis. Dėl šių pokyčių audiniai gauna mažiau deguonies ir sumažėja bendras organizmo funkcionalumas.
• Dažniausiai anemiją sukelia geležies trūkumas, tačiau būklė gali pasireikšti ir dėl kitų priežasčių (pvz., kraujo netekimo).
• Su šia problema dažniau susiduria moterys, vaikai ar vyresnio amžiaus žmonės.
• Pagrindiniai simptomai yra nuovargis, silpnumas, sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija, odos blyškumas ar padidėjęs širdies susitraukimų dažnis.
• Įtarus anemiją, svarbu atlikti kraujo tyrimus, kurie padės nustatyti priežastį ir pasirinkti tinkamą gydymą.

Atkreipkite dėmesį į nuolatinį nuovargį ir silpnumą – tai gali būti anemijos požymiai, kuriuos būtina laiku įvertinti ir pradėti tinkamą gydymą.

Gyd. Lukas R.

Dažniausiai anemija pasireiškia padidėjusiu nuovargiu, bendru silpnumu ir energijos stoka. Neretai pastebimas dusulys ar širdies plakimas net ir neintensyvaus fizinio krūvio metu. Taip pat vargina galvos svaigimas, pradeda šalti rankos ir kojos, slinkti plaukai bei nagai pasidaro trapūs. Anemijai progresuojant oda ir gleivinės tampa blyškios.

Pradinėse stadijose simptomai gali būti nežymūs, todėl liga kartais nepastebima ilgą laiką.

Dažniausia anemijos priežastis yra geležies trūkumas, atsirandantis dėl nepakankamos mitybos ar netekimo, pavyzdžiui, gausių menstruacijų ar lėtinio kraujavimo iš virškinamojo trakto.

Kita svarbi priežastis yra vitamino B12 arba folio rūgšties stoka, galinti trikdyti normalią raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.

Kai kuriais atvejais anemija pasireiškia kaip tam tikrų lėtinių ligų komplikacija. Inkstų pažeidimai, uždegiminės ligos ar vėžiniai susirgimai taip pat gali neigiamai paveikti eritrocitų gamybą ir sukelti anemijai būdingus simptomus.

Retesnės priežastys, lemiančios anemijos išsivystymą, susijusios su genetiniais veiksniais, vaistų šalutiniu poveikiu ar ilgalaikiu alkoholio vartojimu.

Jei įtariate anemiją arba jaučiate jos simptomus, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Šis gydytojas įvertins bendrą sveikatos būklę, surinks informaciją apie simptomus ir galimas priežastis bei paskirs pagrindinius kraujo tyrimus, kurie padės nustatyti, ar yra anemija, ir įvertinti jos sunkumą.

Pirmiausia atliekamas bendrojo kraujo tyrimas, kuris leidžia įvertinti eritrocitų ir hemoglobino kiekį organizme bei nustatyti anemijos buvimą. Vėliau ieškoma mažakraujystę sukėlusi priežastis – atliekami geležies, feritino, rodančio geležies atsargas organizme, bei vitamino B12 ir folio rūgšties tyrimai.

Įtariant kraujavimą iš virškinamojo trakto, paskiriami endoskopiniai tyrimai, leidžiantys įvertinti skrandžio bei žarnyno gleivinės pažeidimus. Moterims rekomenduojama gydytojo akušerio - ginekologo konsultacija.

Taip pat svarbu įvertinti inkstų funkcijos ir uždegiminius rodiklius bei atlikti pilvo organų echoskopiją dėl lėtinių ligų nustatymo.

Jeigu anemijos priežastis išlieka neaiški, išrašomas siuntimas gydytojui hematologui, kuris specializuojasi kraujo ligų diagnostikoje ir gydyme.

Gydymas dažniausiai prasideda nuo paprastų priemonių, nukreiptų į anemijos priežasties šalinimą ir hemoglobino atstatymą:

• kai anemija susijusi su geležies trūkumu, skiriami geriamieji geležies preparatai. Nesant efekto, gali būti vartojama intraveninė (lašinama į veną) geležis; - vitamino B12 arba folio rūgšties papildai, jei nustatoma jų stoka;
• rekomenduojama vartoti daugiau geležies, folio rūgšties ar B12 vitamino turinčių produktų.

Kuomet anemija yra sukelta lėtinių ligų, gydymo planą parenka gydytojas endokrinologas ar hematologas.

Esant kraujavimo sukeltai mažakraujystei, pirmiausia turi būti sustabdytas kraujavimo šaltinis ir tik vėliau skiriamas medikamentinis gydymas.

Jei anemija yra itin sunki, šeimos gydytojas gali skubiai nukreipti į ligoninę, kurioje bus atliekamas kraujo perpylimas.

• Reguliarus subalansuotas maitinimasis, kuriame gausu geležies turinčių produktų, pavyzdžiui, raudonos mėsos, žuvies, ankštinių daržovių, tamsiai žalių lapinių daržovių. Taip pat svarbu užtikrinti pakankamą vitamino B12 ir folio rūgšties suvartojimą, kurie reikalingi raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.
• Menstruacijų metu ar esant gausiam kraujavimui pasitarti su gydytoju dėl galimų priemonių kraujo netekimui mažinti ir reikalingų kraujo tyrimų atlikimo.
• Reguliarūs sveikatos patikrinimai, ypač jei yra lėtinių ligų, kurios gali paveikti kraujo gamybą. Taip pat verta dažniau atlikti kraujo tyrimus esant nusilpusiam imunitetui ar dažniems infekciniams susirgimams.

Jeigu jaučiate nuovargį, dusulį ar kitus galimus anemijos požymius, kreipkitės į šeimos gydytoją. Laiku nustatyta priežastis bei pradėtas gydymas padeda greitai grįžti į kasdienį gyvenimą be diskomforto. Pasirūpinkite savo sveikata – tai pirmas žingsnis link geresnės savijautos.