Eozinofilija

• Eozinofilija reiškia padidėjusį tam tikrų baltųjų kraujo kūnelių (eozinofilų) kiekį kraujyje, dažnai susijusį su alerginėmis reakcijomis, infekcijomis ar uždegiminiais procesais.
• Šie pokyčiai gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms ir dažnai stebimi sezoninių alergijų metu, ypač pavasarį ir vasarą.
• Simptomai priklauso nuo priežasties, tačiau dažniausiai būdingi odos bėrimai, apsunkintas kvėpavimas, kosulys ar virškinimo trakto sutrikimai.
• Pasireiškus minėtiems požymiams, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją dėl tyrimų atlikimo ir tolesnės gydymo taktikos.

Atkreipkite dėmesį į pakitusį kraujo tyrimų rodmenį – eozinofilijos padidėjimas gali būti svarbus pokytis, kurį būtina įvertinti kartu su gydytoju.

Gyd. Lukas R.

Įprastai eozinofilija nesukelia tiesioginių požymių. Simptomai gali pasireikšti priklausomai nuo ją sukėlusios priežasties:

• Alerginių reakcijų metu dažnai vargina odos bėrimai, niežulys, čiaudulys, kosulys ar nosies užgulimas.
• Parazitinės infekcijos susijusios su pilvo skausmais, viduriavimu ar pykinimu. Retesniais atvejais gali atsirasti bėrimų odoje.
• Autoimuninės ligos gali pasireikšti karščiavimu, odos bėrimais, bendru silpnumu ar nuovargiu.
• Retesniais atvejais eozinofilų padidėjimas gali būti susijęs su vėžiniais susirgimais.

Eozinofilijos priežastys dažniausiai siejamos su organizmo reakcija į įvairius dirgiklius. Alergijos, tokios kaip astma, alerginis rinitas ar atopinis dermatitas, gali sukelti eozinofilų padidėjimą kraujyje, nes šie baltieji kraujo kūneliai aktyviai dalyvauja kovojant su alergenu.

Taip pat dažna priežastis yra parazitinės infekcijos, ypač žarnyno parazitai, kurie skatina imuninę sistemą gaminti daugiau eozinofilų, siekiant apsaugoti organizmą.

Be to, eozinofilija gali atsirasti dėl tam tikrų autoimuninių ligų, pavyzdžiui, sisteminė raudonoji vilkligė.

Retesniais atvejais, eozinofilų kiekis padidėja esant onkologiniams susirgimams. Šie pokyčiai dažniausiai būdingi kraujo vėžiui.

Eozinofilija nustatoma atliekant bendrąjį kraujo tyrimą. Šeimos gydytojas, įvertinęs nusiskundimus bei kraujo pokyčius, gali skirti papildomus tyrimus priežasčiai nustatyti:

• įtarus alergines reakcijas, atliekamas specifinių imunoglobulinų E (IgE) tyrimas;
• įtariant parazitinę infekciją, papildomai atliekamas išmatų tyrimas.

Jeigu tikėtina eozinofilijos priežastis yra alergija, išrašomas siuntimas gydytojo alergologo-imunologo konsultacijai, jog būtų atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip odos dūrio ar lopo mėginiai, alergenams nustatyti. Įtariant astmą, reikalinga gydytojo pulmonologo konsultacija.

Kuomet įtariami autoimuniniai susirgimai, išrašomas siuntimas gydytojui reumatologui, kuris diagnozuoja ir gydo autoimunines ligas.

Esant neaiškiai eozinofilų padidėjimo priežasčiai, rekomenduojama gydytojo hematologo konsultacija, kuris specializuojasi kraujo ligų diagnostikoje ir gydyme.

Eozinofilijos gydymas dažniausiai pradedamas nuo pagrindinės priežasties nustatymo ir jos korekcijos.
Jei eozinofilija susijusi su alerginėmis ligomis, dažnai skiriami:

• vaistai nuo alergijos, mažinantys niežulį ir odos bėrimus;
• vietiniai nosies purškalai (dekongestantai), palengvinantys kvėpavimą;
• kvėpavimo takų funkciją gerinantys vaistai, jei yra astmos požymių.

Jeigu nustatoma parazitinė infekcija, skiriamas vaistai, pašalinantys parazitus.

Sudėtingesniais atvejais, kai eozinofilija susijusi su lėtiniais uždegiminiais procesais ar sisteminėmis ligomis, gali būti skiriamas gydymas imunosupresantais ar biologine terapija. Šie gydymo metodai stabdo organizme vykstančius autoimuninius procesus.

Vėžinių susirgimų gydymą skiria ir prižiūri gydytojas hematologas ar onkologas.

• Rūpinkitės asmenine higiena, ypač kruopščiai plaukite rankas prieš valgant ir po buvimo lauke, kad sumažintumėte riziką užsikrėsti parazitinėmis infekcijomis, kurios dažnai sukelia eozinofiliją.
• Venkite kontakto su žinomais alergenais, pavyzdžiui, dulkių erkėmis, pelėsiu, gyvūnų pleiskanomis ar tam tikrais maisto produktais, kurie gali išprovokuoti alerginę reakciją ir eozinofilų padidėjimą.
• Svarbu laiku gydyti alergines ligas, tokias kaip astma ar atopinis dermatitas, naudojant gydytojo paskirtus vaistus.
• Rūpinkitės subalansuota mityba, reguliariu fiziniu aktyvumu bei poilsiu.

Jeigu jaučiate kvėpavimo sutrikimus, ilgalaikius odos bėrimus ar susiduriate su virškinimo problemomis, pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Kreipimasis į specialistus suteikia galimybę gauti efektyvų gydymo planą, kuris padės kontroliuoti simptomus ir išvengti jų progresavimo.