Hemoglobinurija

• Hemoglobinurija – tai būklė, kai šlapime atsiranda hemoglobino. Dažniausiai taip atsitinka dėl raudonųjų kraujo kūnelių irimo.
• Šis simptomas nėra labai dažnas, tačiau gali rodyti rimtas sveikatos problemas, todėl svarbu atkreipti dėmesį į jo pasireiškimą.
• Pagrindinis hemoglobinurijos požymis – tamsus šlapimas. Taip pat dažnai kartu jaučiamas bendras nuovargis ir silpnumas.
• Pastebėjus šiuos požymius, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, kuris paskirs reikiamus tyrimus ir rekomenduos tolimesnį gydymą.

Pastebėjus tamsią šlapimo spalvą, svarbu laiku kreiptis į gydytoją ir atlikti reikiamus tyrimus.

Gyd. Agnė K.

Pirmasis požymis, signalizuojantis apie hemoglobinuriją, yra tamsios rudos spalvos šlapimas. Dėl sumažėjusio hemoglobino kiekio kraujyje kartu vargina bendras silpnumas ir nuovargis.

Jeigu eritrocitų irimas yra itin intensyvus, pasireiškia karščiavimas bei odos ir gleivinių pageltimas ( gelta). Kartais gali pasireikšti pilvo skausmas šonuose ar apatinėje dalyje.

Hemoglobinurija dažniausiai atsiranda dėl raudonųjų kraujo kūnelių suirimo, vadinamo hemolize, kai hemoglobinas patenka į kraują ir yra pašalinamas su šlapimu. Šį procesą dažniausiai sąlygoja infekciniai susirgimai, autoimuninės ar paveldimos kraujo ligos (pvz., pjautuvinė anemija) ar vaistų toksinis poveikis.

Taip pat hemoglobinurija gali pasireikšti po sunkių traumų, nudegimų, intensyvaus fizinio krūvio ar stresinių situacijų.

Jei pastebėjote tamsiai rudą šlapimą, silpnumą ar nuovargį, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins simptomus ir paskirs pradinius tyrimus, leidžiančius nustatyti hemoglobinuriją ir galimas priežastis.

Dažniausiai šeimos gydytojas atlieka šiuos tyrimus:

• bendrojo šlapimo tyrimą, siekiant patvirtinti hemoglobino buvimą šlapime.
• bendrojo kraujo tyrimą, siekiant įvertinti eritrocitų ir hemoglobino kiekį organizme.
• taip pat atliekami biocheminiai tyrimai, siekiant įvertinti kitų organų veiklos sutrikimus ar vykstančius uždegiminius procesus.

Jeigu simptomai yra ryškūs, o priežastis neaiški, išrašomas siuntimas gydytojui hematologui, kuris specializuojasi kraujo ligų diagnostikoje ir gydyme. Jis gali tiksliau įvertinti raudonųjų kraujo kūnelių pažeidimą, skirti specializuotus imunologinius ar genetinius tyrimus.

Gydymas priklauso nuo hemoglobinuriją sukėlusios priežasties:

• jei liga yra sukelta hemolizės, skiriamas gydymas, slopinantis imuninės sistemos atsaką;
• jeigu organizme vyrauja infekcinis uždegimas, skiriamas antivirusinis ar antibakterinis gydymas;
• kai kuriais atvejais reikalinga skysčių terapija, siekiant išvengti inkstų pažeidimo;
• sunkiems atvejams gali prireikti kraujo perpylimų, siekiant atstatyti prarastą raudonųjų kraujo kūnelių kiekį ir užtikrinti tinkamą deguonies tiekimą organizmui.

Gydymo sprendimus dažniausiai priima hematologas – kraujo ligų specialistas, kuris įvertina ligos pobūdį, parenka tinkamą gydymo taktiką ir stebi paciento būklę. Gydytojai nefrologai gali dalyvauti gydyme, jei yra inkstų funkcijos sutrikimų.

• Venkite pernelyg intensyvaus fizinio krūvio – stiprus mechaninis stresas gali skatinti raudonųjų kraujo kūnelių suirimą.
• Rūpinkitės subalansuota mityba, venkite streso bei užtikrinkite tinkamą poilsio režimą. Tai padeda stiprinti imunitetą ir išvengti infekcinių susirgimų.
• Atsargiai vartokite vaistus ir chemines medžiagas, kurios gali pažeisti raudonuosius kraujo kūnelius. Prieš vartojant vaistus pasitarkite su gydytoju.
• Reguliariai atlikite kraujo ir šlapimo tyrimus kartą per 1–2 metus.

Jei pastebėjote tamsiai rudą šlapimą ar kitus minėtus simptomus, kreipkitės į šeimos gydytoją.

Nors hemoglobinurija nėra dažna būklė, jos priežastys gali būti rimti sveikatos sutrikimai. Ankstyva diagnostika ir laiku pradėtas gydymas padeda išvengti komplikacijų ir išsaugoti gerą savijautą.