Nerimo sutrikimas

• Nerimo sutrikimas atsiranda, kai žmogus patiria nuolatinį, sunkiai kontroliuojamą nerimą ir baimę, kurie dažnai neturi aiškios priežasties.
• Šis sutrikimas yra vienas dažniausių psichikos sveikatos iššūkių, paveikiantis milijonus žmonių visame pasaulyje, nepriklausomai nuo amžiaus ar gyvenimo sąlygų.
• Prie dažniausiai pasitaikančių simptomų priskiriamas nuolatinis nerimas, įtampa, suprastėjusi koncentracija bei miego sutrikimai. Taip pat gali pasireikšti padažnėjęs širdies ritmas ir fiziniai pojūčiai, pavyzdžiui, galvos skausmas ar raumenų įsitempimas.
• Jei jaučiamas nerimas pradeda trikdyti įprastą kasdienę veiklą arba tęsiasi ilgesnį laiką, rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Specialistas padės įvertinti būklę ir rekomenduos tolimesnius veiksmus.

Nerimo sutrikimas neturėtų būti nuvertinamas – jis gali žymiai paveikti Jūsų gyvenimo kokybę, todėl svarbu laiku kreiptis pagalbos ir tinkamai jį valdyti.

Gyd. Agnė K.

Nerimo sutrikimo simptomai gali pasireikšti įvairiai, tačiau dažniausiai žmogų vargina nuolatinis nerimo, įtampos ir baimės jausmas, kuris išlieka net tada, kai objektyvios grėsmės nėra. Sergantieji dažnai jaučia, kad negali kontroliuoti savo nerimastingų minčių, nuolat rūpinasi ateitimi, galimomis nesėkmėmis ar kasdienėmis problemomis. Dėl nuolatinės psichologinės įtampos gali atsirasti dirglumas, susikaupimo sunkumai, neramumas, nuovargis ir miego sutrikimai.

Nerimą taip pat dažnai lydi fiziniai simptomai – padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, dusulio pojūtis, galvos svaigimas, burnos džiūvimas, raumenų įtampa, pykinimas ar pilvo skausmai.

Kai kuriems žmonėms pasireiškia panikos priepuoliai, kurių metu staiga kyla intensyvi baimė, lydima stiprių fizinių pojūčių ir jausmo, kad gali nutikti kažkas pavojingo.

Simptomai gali būti nuolatiniai arba pasireikšti tam tikrose situacijose, o jų intensyvumas dažnai trukdo kasdienei veiklai, darbui, mokslams ir socialiniams santykiams.

Nerimo sutrikimo priežastys yra sudėtingos ir dažniausiai susijusios su biologinių, psichologinių bei aplinkos veiksnių sąveika. Manoma, kad svarbų vaidmenį turi genetinis polinkis – asmenims, kurių šeimoje buvo nerimo ar kitų psichikos sveikatos sutrikimų, rizika susirgti yra didesnė.

Nerimo sutrikimų atsiradimui įtakos turi smegenų veikloje dalyvaujančių medžiagų – serotonino, dopamino ir gama-amino sviesto rūgšties (GABA) – disbalansas.

Riziką didina ilgalaikis stresas, trauminiai išgyvenimai, netektys, smurtas, emociniai sunkumai vaikystėje ar nuolatinė įtampa kasdieniame gyvenime. Kai kuriais atvejais nerimo simptomus gali sustiprinti lėtinės ligos, hormonų pokyčiai, miego trūkumas, per didelis kofeino vartojimas ar tam tikrų medžiagų vartojimas.

Dažniausiai nerimo sutrikimas išsivysto ne dėl vienos konkrečios priežasties, o dėl kelių tarpusavyje susijusių veiksnių poveikio.

Jei pastebėjote nuolatinį nerimą ar kitus su juo susijusius simptomus, svarbu pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Jis įvertins jūsų būklę, išklausys simptomus ir, jei reikės, paskirs papildomus tyrimus bei rekomenduos tinkamą gydymą.

Nerimo sutrikimo diagnostika grindžiama išsamiu paciento psichologinės būklės įvertinimu, simptomų analize ir jų poveikio kasdieniam gyvenimui nustatymu.

Diagnozę paprastai nustato šeimos gydytojas, psichiatras arba psichologas, remdamiesi pokalbiu su pacientu, jo nusiskundimais bei standartizuotais psichologiniais klausimynais. Vertinama, kiek laiko tęsiasi simptomai, jų intensyvumas, dažnis ir tai, ar jie trukdo darbui, mokslams, socialiniams santykiams ar kitoms kasdienėms veikloms.

Nors specifinio laboratorinio tyrimo, kuris tiesiogiai patvirtintų nerimo sutrikimą, nėra, dažnai atliekami įvairūs tyrimai siekiant atmesti kitas ligas, galinčias sukelti panašius simptomus. Gali būti skiriama:

• bendras kraujo tyrimas;
• skydliaukės funkcijos tyrimai (TTH, FT4);
• gliukozės kiekio kraujyje nustatymas;
• elektrolitų tyrimai;
• elektrokardiograma (EKG), ypač jei pacientą vargina širdies plakimas, krūtinės skausmas ar kiti fiziniai simptomai, kurie gali būti susiję tiek su nerimu, tiek su širdies ligomis.

• Vienu veiksmingiausių gydymo metodų laikoma kognityvinė elgesio terapija (KET), kuri padeda žmogui atpažinti nerimą keliančias mintis, keisti neigiamus mąstymo modelius ir išmokti efektyvesnių streso valdymo būdų.
• Kai simptomai yra vidutinio sunkumo ar sunkūs, gydytojas gali skirti vaistų. Dažniausiai vartojami antidepresantai, kurie padeda reguliuoti smegenų cheminių medžiagų pusiausvyrą ir mažina nerimo simptomus.
• Tam tikrais atvejais trumpam laikotarpiui gali būti skiriami ir nerimą mažinantys vaistai, tačiau jie paprastai vartojami atsargiai dėl priklausomybės rizikos.
• Gydymo sėkmę taip pat skatina sveikas gyvenimo būdas: reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas, subalansuota mityba, streso valdymo technikos, atsipalaidavimo pratimai ir kofeino bei kitų stimuliuojančių medžiagų vartojimo ribojimas.
• Laiku pradėtas ir individualiai pritaikytas gydymas daugeliui žmonių padeda reikšmingai sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

• Sistemingas fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, vaikščiojimas, plaukimas ar joga, prisideda prie streso mažinimo ir emocinės būklės gerinimo.
• Svarbu laikytis tinkamo miego režimo, kuris užtikrintų pakankamą ir kokybišką poilsį, kadangi miego trūkumas gali sustiprinti nerimo simptomus.
• Streso valdymo metodai, apimantys kvėpavimo pratimus, meditaciją bei atsipalaidavimo praktikas, leidžia efektyviau kontroliuoti kylančią įtampą kasdienėje veikloje.
• Socialinė parama ir kokybiški tarpusavio santykiai padeda mažinti socialinę izoliaciją bei užtikrina reikiamą emocinį palaikymą.
• Rekomenduojama riboti kofeino ir alkoholio vartojimą, kadangi šios medžiagos gali padidinti juntamą nerimą.

Jei jaučiate, kad nerimas trukdo kasdieniam gyvenimui, sunku susikaupti ar miegoti, nedelskite ir kreipkitės į gydytoją. Laiku suteikta pagalba gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę ir padėti išvengti atkryčių. Rūpestis savo psichologine sveikata yra itin svarbus siekiant užtikrinti gerą savijautą bei emocinę pusiausvyrą.