Agorafobija

• Agorafobija yra nerimo sutrikimas, pasireiškiantis baime būti atvirose erdvėse, miniose, viešajame transporte ar kitose vietose, iš kurių sunku pasišalinti.
• Šis sutrikimas gali reikšmingai paveikti kasdienį gyvenimą. Baimė ir nerimas dažnai riboja žmonių gebėjimą laisvai dalyvauti socialinėse veiklose, o tai gali sukelti socialinę izoliaciją ir su ja susijusias problemas.
• Agorafobija dažnai pasireiškia kartu su panikos priepuoliais, kurie pasireiškia stipriu nerimu, padažnėjusiu širdies plakimu, dusuliu ar galvos svaigimu.
• Jei susiduriate su minėtais simptomais, svarbu kreiptis į sveikatos specialistą, kuris galėtų įvertinti jūsų būklę ir pasiūlyti tinkamą gydymą.

Neignoruokite nerimo jausmo ar diskomforto viešose vietose – tai gali būti pirmieji agorafobijos požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Lukas R.

Agorafobijos simptomai gali prasidėti nuo subtilių nerimo požymių, kurie pasireiškia būnant viešose vietose arba didesnėse žmonių grupėse. Kartu jaučiamas padidėjęs širdies plakimas, prakaitavimas ar drebulys. Šie simptomai dažniausiai pasireiškia esant prekybos centruose, viešajame transporte ar atvirose vietose, kur žmogus gali jaustis pažeidžiamas.

Ilgainiui nerimo priepuoliai tampa stipresni ir yra lydimi panikos priepuolių. Dėl to žmonės ima vengti tam tikrų situacijų ar vietų, o tai sąlygoja socialinę izoliaciją ir stipriai veikia kasdienį gyvenimą.

Kiti lydintys simptomai gali būti:

• virškinimo sutrikimai, tokie kaip pykinimas ar pilvo skausmai;
• sunkumas susikaupti ar aiškiai mąstyti;
• jausmas, kad situacija nėra reali (depersonalizacija ar derealizacija);
• padidėjęs jautrumas garsams ar šviesai.

Agorafobijos atsiradimą lemia keli veiksniai, kurie dažniausiai sąveikauja tarpusavyje.

Biologiniai veiksniai apima neurotransmiterių, atsakingų už nuotaiką bei baimės pojūtį, disbalansą. Sutrikusi smegenų cheminių medžiagų pusiausvyra sąlygoja padidėjusį nerimą bei baimės pasireiškimą įprastose situacijose.

Agorafobija taip pat susijusi su genetika. Genetiniai veiksniai lemia, kaip žmogus reaguoja į stresą ar nerimą keliančias situacijas. Nustatyta, kad žmonės, kurių šeimose yra panikos ar nerimo sutrikimų, turi didesnę riziką susirgti agorafobija.

Psichologiniai veiksniai, tokie kaip vaikystėje patirtos traumos, nuolatinis stresas ar kontrolės praradimo baimė, gali skatinti agorafobijos vystymąsi. Socialinė izoliacija ar nepalanki emocinė aplinka gali dar labiau sustiprinti baimę ir nerimą. Be to, tam tikri asmenybės bruožai, pavyzdžiui, polinkis į perfekcionizmą ar per didelį kontrolės poreikį, gali prisidėti prie šios būklės formavimosi.

Dažniausiai agorafobija atsiranda dėl visų šių veiksnių derinio, todėl ankstyvas nerimo požymių atpažinimas ir pagalba gali padėti sumažinti sutrikimo sunkumą.

Jei susiduriate su agorafobijos simptomais, rekomenduojama kreiptis į gydytoją psichiatrą. Specialistas pokalbio metu įvertins jūsų nusiskundimus, simptomų pobūdį, galimus rizikos veiksnius bei paskirs savijautą gerinantį gydymą.

Taip pat dažnai kartu atliekami įvairūs psichologiniai testai ar klausimynai, kurie padeda išsiaiškinti nerimą keliančias priežastis ar atmesti kitus nerimo sutrikimus.

Kartais, pavyzdžiui, įtariant skydliaukės veiklos sutrikimus, gali būti papildomai atliekami laboratoriniai tyrimai, leidžiantys įvertinti bendrą organizmo būklę bei organų veiklą.

Gydant agorafobiją, svarbu atsižvelgti į individualius paciento poreikius ir simptomų sunkumą.

Dažniausiai taikomi šie gydymo būdai:

• Kognityvinė elgesio terapija (KET). Tai yra vienas iš efektyviausių metodų, skirtų agorafobijos gydymui. KET padeda pacientams suprasti ir keisti neigiamas mintis ir elgesio įpročius, kurie prisideda prie nerimo. Psichoterapeutai padeda pacientams palaipsniui susidurti su baimę keliančiomis situacijomis, mažinant nerimo lygį.
• Kai kuriais atvejais gydytojai gali skirti antidepresantų ar anksiolitikų. Šie vaistai padeda mažinti jaučiamą nerimą bei baimės jausmą, tačiau turi būti vartojami atsargiai, tik psichiatro priežiūroje.
• Kai kuriems pacientams gali būti veiksminga pasinaudoti grupine terapija, kurioje jie gali dalytis savo patirtimi su kitais, turinčiais panašias problemas. Tai gali padėti sumažinti izoliacijos jausmą ir skatinti socialinį įsitraukimą.
• Sveika gyvensena, įskaitant reguliarią fizinę veiklą, subalansuotą mitybą bei pakankamą miegą, gali padėti sumažinti bendrą nerimo lygį ir pagerinti savijautą. Taip pat svarbu vengti kofeino ir alkoholio, kurie gali padidinti nerimo simptomus.

• Nerimo valdymas naudojant psichologines technikas, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimus, meditaciją ar raumenų atsipalaidavimą, padeda sumažinti bendrą nerimo lygį ir užkirsti kelią panikos priepuolių vystymuisi.
• Palaipsniui ir saugiai didinamas buvimas socialinėse ar viešose vietose, vengiant ilgų izoliacijos periodų, padeda išlaikyti pasitikėjimą savimi ir mažina baimės jausmą.
• Reguliari fizinė veikla, ypač aerobinė, skatina endorfinų gamybą, gerina nuotaiką ir sumažina streso poveikį.
• Atsargus kofeino, alkoholio ir kitų nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų vartojimas gali padėti išvengti nerimo sustiprėjimo ir panikos priepuolių.

Rekomenduojama stebėti savo emocinę būklę ir neignoruoti ankstyvų nerimo požymių, ypač jei jie pasireiškia būnant viešose vietose ar neįprastose situacijose. Taip pat naudinga kurti aplinką, kurioje jaustumėte palaikymą ir saugumą.

Jei susiduriate su nerimu ar baimėmis, trukdančiomis įprastai veiklai, svarbu nelaukti ir pasikonsultuoti su specialistu. Ankstyvas agorafobijos atpažinimas ir laiku pradėtas gydymas žymiai pagerina gyvenimo kokybę. Sveikatos priežiūros specialistai gali padėti rasti tinkamiausius būdus, kaip valdyti nerimą ir palengva grįžti į visuomeninį gyvenimą.