Autizmas

• Autizmas yra neurologinis raidos sutrikimas, kurį sukelia genetiniai, prenataliniai ir aplinkos veiksniai.
• Pirmieji požymiai dažniausiai pasireiškia ankstyvoje vaikystėje iki 3 metų amžiaus ir tęsiasi visą gyvenimą.
• Autizmas dažniausiai pasireiškia socialinės sąveikos, komunikacijos bei elgesio sunkumais.
• Jei pastebite minėtus simptomus ar kitus vaiko elgesio požymius, svarbu laiku kreiptis į specialistus, kad būtų nustatyta diagnozė ir pagerinta gyvenimo kokybė.

Neignoruokite neįprastų vaiko elgesio pokyčių ar sunkumų bendraujant – tai gali būti pirmieji autizmo požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Agnė K.

Autizmo spektro sutrikimo simptomai dažniausiai pasireiškia ankstyvoje vaikystėje, dažniausiai iki 3 metų amžiaus. Vieni iš pirmųjų simptomų gali būti vaiko sunkumai bendraujant su kitais – vaikas gali vengti akių kontakto, nesišypsoti atsakant į šypseną ar nesugebėti parodyti daiktų kitiems. Be to, gali būti pastebima, kad nėra susidomėjimo kitais vaikais ar žaidimais, kuriuose reikia dalytis ar bendradarbiauti. Komunikacijos sunkumai taip pat gali pasireikšti kalbos vėlavimu arba kalbos nesupratimu. Vaikas gali kartoti frazes ar žodžius be konteksto arba visai nekalbėti.

Ilgainiui autizmo simptomai gali kisti. Vaikai, kuriems anksti pradedama terapija, gali patirti pagerėjimą komunikacijos ir socialinės sąveikos srityse. Nesiimant jokių veiksmų, augant išlieka sunkumai suprasti kitų emocijas, užmegzti pokalbį ar palaikyti draugiškus santykius.

Be to, žmonės su autizmu dažnai turi pasikartojančius elgesio modelius, tokius kaip judesių kartojimas, griežtos rutinos laikymasis ar intensyvus susidomėjimas specifinėmis temomis.

Kiti lydintys simptomai gali būti:

• padidėjęs jautrumas šviesai, garsui ar tekstūroms,
• miego sutrikimai,
• nerimas ar depresija,
• sunkumai keičiant aplinką ar kasdienes rutinas,
• specifiniai mitybos įpročiai, pvz., labai ribotas maisto pasirinkimas.

Simptomai gali skirtis – kai kuriems jie yra ryškūs, kitiems – lengvesni, tačiau jie visada daro įtaką kasdieniam gyvenimui.

Autizmo priežastys yra sudėtingos ir įvairialypės, apimančios genetinius ir aplinkos veiksnius. Tyrimai rodo, kad tam tikri genai turi įtakos autizmo spektro sutrikimo pasireiškimui ir dažnai yra paveldimi iš tėvų. Genai gali paveikti smegenų vystymąsi, nervinių jungčių formavimąsi ir signalų perdavimą, kas lemia sunkumus socialinėje sąveikoje, komunikacijoje ir elgesyje.

Prie autizmo atsiradimo prisideda ir įvairūs prenataliniai ir perinataliniai veiksniai. Pavyzdžiui, motinos sveikata nėštumo metu, mityba, infekcijos ir tam tikrų vaistų vartojimas gali turėti įtakos vaisiaus nervų sistemos vystymuisi. Be to, kai kurie aplinkos veiksniai, tokie kaip sunkiųjų metalų ar oro taršos poveikis, taip pat gali prisidėti prie vaisiaus smegenų pokyčių atsiradimo. Svarbu pabrėžti, kad aplinkos veiksniai dažniausiai veikia kartu su genetika, o ne sukelia autizmo vien tik savarankiškai.

Svarbu pažymėti, kad nors genetiniai ir aplinkos veiksniai gali turėti įtakos autizmo vystymuisi, tikslios priežastys dažnai lieka neaiškios. Kiekvienas atvejis yra unikalus, ir dažnai nėra vieno veiksnio, kuris būtų atsakingas už sutrikimo atsiradimą.

Jeigu pastebite vaiko sunkumus bendraujant, neįprastus elgesio pokyčius ar įtariate, kad kažkas yra ne taip, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.

Šeimos gydytojas, išklausęs nusiskundimus bei įvertinęs elgesio pokyčius, išrašys siuntimą pas gydytoją vaikų neurologą, kuris įvertins vaiko raidą ir atliks detalesnį ištyrimą.

Įprastai autizmo spektro sutrikimas nustatomas specialistų komandai vertinant vaiko elgesį užsiėmimų metu bei kartu su tėvais atliekant standartizuotus testus. Retesniais atvejais gali būti atliekami vaizdiniai galvos smegenų tyrimai (pvz.: kompiuterinė tomograma).

Vėlesniame amžiuje dėl elgesio ir emocinių sutrikimų prireikia gydytojo psichiatro konsultacijos. Specialistas koordinuoja gydymo eigą, psichoterapijos efektyvumą, o esant reikalui skiria medikamentus.

Autizmo spektro sutrikimai nėra išgydomi, tačiau yra metodų, kurie padeda lengviau funkcionuoti visuomenėje bei geriau jaustis. Pagalbos galimybės yra įvairios ir dažnai pritaikomos individualiai, atsižvelgiant į kiekvieno asmens poreikius ir simptomų sunkumą.

Dažniausiai taikomi šie metodai:

• Elgesio terapija yra vienas iš pagrindinių autizmo gydymo būdų, kurio tikslas pagerinti socialinius įgūdžius, komunikaciją ir elgesį.
• Kalbos terapija gali padėti vaikams, turintiems sunkumų komunikacijoje, išmokti bendrauti efektyviau ir suprasti kitų žmonių kalbą.
• Užsiėmimų terapija padeda lavinti kasdienius įgūdžius, reikalingus savarankiškam gyvenimui, įskaitant smulkiąją motoriką ir jutimus.
• Nors nėra vaistų, kurie tiesiogiai gydytų autizmą, kai kurie medikamentai gali padėti valdyti nerimą, depresiją ar hiperaktyvumą.

Gydymą dažniausiai koordinuoja gydytojai neurologai ar psichiatrai, kurie dirba kartu su kineziterapeutais, ergoterapeutais, logopedais ir psichologais. Tai padeda vaikui augti savarankiškiau, o tėvams – gauti reikiamą palaikymą ir pagalbą.

• Reguliarūs apsilankymai pas gydytoją akušerį - ginekologą nėštumo metu yra svarbūs, kad būtų stebima motinos sveikata ir vaisiaus vystymasis.
• Nėštumo metu venkite rūkymo, alkoholio ar savarankiško vaistų vartojimo, kurie gali turėti neigiamą poveikį vaisiaus smegenų vystymuisi.
• Užtikrinkite subalansuotą ir maistingą mitybą nėštumo metu, įskaitant pakankamą folio rūgšties, geležies ir kitų svarbių mikroelementų vartojimą, kurie yra būtini smegenų raidai.
• Pasirūpinkite saugia, ramia ir emociškai stabilia vaiko aplinka, kuri nekeltų nereikalingo streso bei netrikdytų nervų sistemos vystymosi.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šios priemonės sumažina riziką, tačiau ne visada užtikrina visišką apsaugą nuo autizmo. Taip pat reikšminga ankstyva ir nuosekli vaiko raidos stebėsena, siekiant laiku pastebėti galimas problemas.

Jei pastebėjote, kad jūsų vaikas sunkiai bendrauja, vengia akių kontakto ar rodo kitus įtartinus elgesio požymius, svarbu nedelsti ir laiku kreiptis į specialistus. Ankstyva pagalba gali ženkliai pagerinti vaiko vystymąsi ir gyvenimo kokybę. Kreipimasis į specialistus suteikia galimybę gauti individualią priežiūrą ir atrasti efektyvius sprendimus, kurie leis jums ir jūsų šeimai jaustis saugiau ir ramiau.