Aspergerio sindromas (ASS)

• Aspergerio sindromas yra neurologinis raidos sutrikimas, priklausantis autizmo spektro sutrikimams. Jis dažniausiai pasireiškia vaikystėje ir tęsiasi visą gyvenimą.
• Šis sindromas dažniau diagnozuojamas berniukams nei mergaitėms bei pasireiškia maždaug 1 iš 250 vaikų.
• Sindromas pasižymi socialinio bendravimo ir elgesio sutrikimais, o kalba ir intelektas lieka nepažeisti.
• Jei įtariate, kad jūsų vaikas gali turėti Aspergerio sindromą, svarbu stebėti jo elgesį ir kreiptis į šeimos gydytoją dėl tolimesnių vertinimų bei konsultacijų.

Atidžiai stebėkite savo vaiko bet kokius socialinio elgesio pokyčius ar bendravimo sunkumus – tai gali būti pirmieji Aspergerio sindromo požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Agnė K.

Ankstyvieji Aspergerio sindromo simptomai dažniausiai pasireiškia vaikystėje. Vienas iš pagrindinių požymių yra socialinių įgūdžių problemos. Vaikai gali vengti akių kontakto, sunkiai suprasti socialinius signalus bei neretai nesuvokia, kaip elgtis tam tikrose situacijose.

Taip pat dažnai pastebimas ribotas interesų ratas – vaikai būna itin susidomėję viena konkrečia veikla ar tema, kartais net iki manijos lygio. Įprastai vaikas būna linkęs nuolat kalbėti apie pasirinktą temą bei rinkti su ja susijusią informaciją. Dažnai tokie interesai užima didžiąją dalį laiko ir gali nustelbti kitas veiklas ar bendravimą su bendraamžiais.

Be to, dažnai pasitaiko pasikartojantys elgesio modeliai. Pavyzdžiui, vaikas gali kasdien laikytis griežtos rutinos, nuosekliai atlikti tam tikrus veiksmus prieš miegą ar valgant, arba nuolat tvarkyti daiktus jam įprasta tvarka. Šie pasikartojantys veiksmai padeda sumažinti nerimą, suteikia kontrolės jausmą nepažįstamoje ar chaotiškoje aplinkoje ir leidžia vaikui jaustis saugiau bei stabiliau.

Ilgainiui Aspergerio sindromo simptomai gali kisti. Kai kurie vaikai augdami išmoksta geriau valdyti socialines situacijas ir su laiku įgyja tam tikrų socialinių įgūdžių. Pasikartojantis elgesys ar riboti interesai dažnai išlieka ir vyrauja visą gyvenimą.

Pagrindinė Aspergerio sindromo priežastis yra genetiniai veiksniai. Tyrimai rodo, kad šis sutrikimas yra paveldimas ir dažnai pasitaiko šeimose, kuriose yra buvę autizmo spektro sutrikimų atvejų. Pakitę genai paveikia smegenų vystymąsi, nervinių jungčių formavimąsi ir signalų perdavimą, o tai lemia sunkumus socialinėje komunikacijoje ir elgesyje.

Be genetinių veiksnių, aplinkos poveikis taip pat turi įtakos sindromo atsiradimui. Infekciniai susirgimai, toksinai (pvz., rūkymas) ar sunkieji metalai, patekę į motinos organizmą nėštumo metu, gali neigiamai paveikti vaisiaus neurologinę raidą. Svarbu paminėti, kad šie aplinkos veiksniai nėra pagrindinė sutrikimo priežastis, tačiau gali veikti kaip papildomi rizikos faktoriai kartu su genetiniais elementais. Kiekvieno asmens atveju priežastys gali skirtis, todėl būtina suprasti, kad Aspergerio sindromas yra sudėtingas reiškinys, kurį lemia daugybė tarpusavyje susijusių priežasčių.

Jei įtariate Aspergerio sindromą ir pastebite minėtus simptomus, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Specialistas pokalbio metu įvertinęs situaciją, gali išrašyti siuntimą gydytojui vaikų neurologui, kuris išsamiai ištirs vaiko raidą ir nustatys galimus sutrikimus.

Įprastai Aspergerio sindromas nustatomas specialistų komandai vertinant vaiko elgesį užsiėmimų metu bei kartu su tėvais atliekant standartizuotus testus. Retesniais atvejais gali būti skiriami galvos smegenų vaizdiniai tyrimai (pvz., magnetinis rezonansas).

Vėlesniame amžiuje dėl elgesio ir emocinių sutrikimų prireikia gydytojo psichiatro konsultacijos. Specialistas koordinuoja gydymo eigą, psichoterapijos efektyvumą, o esant reikalui skiria medikamentus.

Pagrindinis gydymo tikslas yra padėti pacientui geriau valdyti socialinius iššūkius, pagerinti gyvenimo kokybę ir skatinti asmeninį augimą.

Dažniausiai gydymo strategijos apima:

• Elgesio terapija yra vienas iš pagrindinių autizmo gydymo būdų, kurio tikslas - pagerinti socialinius įgūdžius, komunikaciją ir elgesį.
• Užsiėmimų terapija padeda lavinti kasdienius įgūdžius, reikalingus savarankiškam gyvenimui, įskaitant smulkiąją motoriką ir jutimus.
• Nors nėra vaistų, kurie tiesiogiai gydytų autizmą, kai kurie medikamentai gali padėti valdyti nerimą, depresiją ar hiperaktyvumą.

Gydymą dažniausiai koordinuoja psichiatrai ar neurologai, kurie specializuojasi autizmo spektro sutrikimuose. Jie dirba kartu su kineziterapeutais, ergoterapeutais ir psichologais, kurie padeda gerinti vaiko socialinius įgūdžius bei elgesį.

• Reguliarūs apsilankymai pas gydytoją akušerį - ginekologą nėštumo metu yra svarbūs, kad būtų stebima motinos sveikata ir vaisiaus vystymasis.
• Nėštumo metu venkite rūkymo, alkoholio ar savarankiško vaistų vartojimo, kurie gali turėti neigiamą poveikį vaisiaus smegenų vystymuisi.
• Užtikrinkite subalansuotą ir maistingą mitybą nėštumo metu, įskaitant pakankamą folio rūgšties, geležies ir kitų svarbių mikroelementų vartojimą, kurie yra būtini smegenų raidai.
• Pasirūpinkite saugia, ramia ir emociškai stabilia vaiko aplinka, kuri nekeltų nereikalingo streso ir netrikdytų nervų sistemos vystymosi.

Prevencijos priemonės gali padėti tik sumažinti riziką, tačiau negali visiškai užkirsti kelio sindromo atsiradimui. Ankstyva diagnostika ir individualizuota pagalba yra raktas į geresnę gyvenimo kokybę.

Jei pastebite vaiko patiriamus sunkumus bendraujant, neįprastus elgesio pokyčius ar kitus požymius, kurie kelia nerimą, svarbu nedelsti ir pasitarti su specialistu. Ankstyva diagnostika ir laiku suteikta pagalba padeda geriau prisitaikyti ir gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą.