Bipolinis sutrikimas

• Bipolinis sutrikimas yra psichikos liga, kuriai būdingos nuotaikos kaitos nuo euforijos (manijos) iki gilios depresijos. Ši liga dažnai siejama su genetiniais ar trauminiais veiksniais.
• Bipolinis sutrikimas paveikia apie 1–2 % gyventojų visame pasaulyje, todėl tai yra gana dažna psichikos sveikatos problema. Jis gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniau serga jauni žmonės.
• Manijos metu vyrauja energijos padidėjimas, pakili nuotaika, o depresijos fazėje jaučiamas nuovargis, beviltiškumas ir interesų praradimas.
• Jei įtariate, kad jūs arba jūsų artimas žmogus gali turėti bipolinį sutrikimą, svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų įvertinti simptomai ir laiku suteikta profesionali pagalba.

Neignoruokite nuotaikos svyravimų ar energijos pokyčių, kurie gali būti pirmieji bipolinio sutrikimo požymiai. Svarbu juos įvertinti laiku ir kreiptis į specialistus, kad gautumėte tinkamą pagalbą.

Gyd. Lukas R.

Bipoliniam sutrikimui būdingi pasikartojantys manijos ar depresijos epizodai. Tai yra lėtinė ir visą gyvenimą trunkanti būklė.

Manijos fazės metu vyrauja pakili nuotaika, energijos antplūdis, nuolatinis aktyvumas bei sumažėjęs miego poreikis. Asmuo gali jaustis ypatingai žvalus, optimistiškas, netgi euforiškas, ir dažnai gali turėti neįprastai didelį pasitikėjimą savimi. Tokie pokyčiai dažnai atsiranda staiga ir gali sukelti impulsyvius sprendimus, tokius kaip neapgalvotos finansinės išlaidos arba rizikingas elgesys.

Depresijos fazėje vyrauja nuovargis, beviltiškumo jausmas ir interesų praradimas. Žmonės jaučiasi labai liūdni, nebeturi motyvacijos atlikti kasdienių užduočių ar palaikyti socialinius ryšius. Taip pat vargina pastovus nerimas, sunku susikaupti, o kartais net aplanko mintys apie savižudybę.

Manijos ir depresijos fazių trukmė gali labai skirtis nuo ligos tipo, gydymo, gyvenimo būdo bei išorinių veiksnių. Įprastai manijos epizodas trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių, o depresijos – gali užsitęsti iki keleto mėnesių.

Manijos epizodai dažniau pasireiškia vyrams, o depresijos – moterims.

Bipolinio sutrikimo priežastys dažniausiai siejamos su genetiniais veiksniais. Tyrimai rodo, kad jei vienas iš tėvų ar artimųjų serga bipoliniu sutrikimu, tikimybė, kad ši būklė pasireikš ir kitiems šeimos nariams, yra didesnė.

Be genetinio polinkio, įtakos turi ir smegenų struktūros ar aktyvumo pokyčiai. Kai kurių neurotransmiterių (pvz., serotonino, dopamino) disbalansas gali lemti bipolinio sutrikimo atsiradimą. Šie cheminiai junginiai yra atsakingi už nuotaikos reguliavimą, todėl jų pusiausvyros pakitimai gali sąlygoti manijos ar depresijos epizodų pasireiškimą.

Tam tikri gyvenimo įvykiai gali paskatinti bipolinio sutrikimo atsiradimą žmonėms, kurie turi genetinį polinkį. Ilgalaikis stresas, traumuojančios patirtys, tokios kaip artimo žmogaus netektis ar patiriamas smurtas, bei piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis gali suaktyvinti ligos pradžią ar paūminti esamus simptomus.

Jei įtariate bipolinio sutrikimo simptomus arba jaučiate nuotaikų svyravimus, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju psichiatru.

Pagrindiniai diagnostikos etapai yra šie:

• Konsultacijos metu surenkama išsami anamnezė: vertinami depresijos ir manijos epizodai, jų trukmė, pasireiškimo dažnis bei provokuojantys veiksniai.
• Išsiaiškinama šeimos anamnezė, nes sutrikimas gali būti susijęs su paveldimumu.
• Vertinami manijos ir depresijos simptomai, jų skaičius bei poveikis kasdieninei veiklai.
• Papildomai gali būti naudojami psichologiniai klausimynai, kurie padeda įvertinti ir apibūdinti vyraujančias nuotaikų kaitas.
• Atliekami kraujo ar kiti tyrimai, siekiant atmesti skydliaukės ligas, neurologinius sutrikimus, vaistų ar psichoaktyviųjų medžiagų poveikį, kurie gali imituoti nuotaikos sutrikimus.

• Dažniausiai naudojami nuotaiką stabilizuojantys vaistai, kurie padeda reguliuoti manijos ir depresijos epizodų kaitą.
• Antidepresantai ar antipsichotikai skiriami, kad būtų valdomi depresijos ar manijos simptomai.
• Kognityvinė elgesio terapija gali padėti pacientams suvokti ir keisti neigiamas mintis bei elgesį, kurie gali pabloginti bipolinio sutrikimo simptomus. Psichoterapija taip pat skatina pacientus atpažinti ir valdyti nuotaikos pokyčius.
• Reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba ir pakankamas miegas gali padėti stabilizuoti nuotaikas. Streso valdymo technikos, tokios kaip meditacija ar joga, taip pat gali būti naudingos.

Bipolinio sutrikimo gydymo tikslas yra ne tik simptomų valdymas, bet ir gyvenimo kokybės gerinimas. Ilgalaikė terapija ir reguliarūs vizitai pas psichiatrą gali padėti pacientams efektyviai valdyti savo būklę ir pasiekti stabilumą kasdieniame gyvenime.

• Reguliariai ir nuosekliai vartokite gydytojo paskirtus vaistus, ypač nuotaikos stabilizatorius, kurie padeda sumažinti manijos ir depresijos epizodų pasireiškimo tikimybę.
• Streso valdymas, įskaitant psichoterapines technikas, meditaciją ar kitas atsipalaidavimo priemones, gali reikšmingai sumažinti aplinkos veiksnių, skatinančių bipolinio sutrikimo paūmėjimus, poveikį.
• Reguliarus miego režimas ir pakankamas poilsis yra svarbūs nuotaikų stabilizavimui.
• Subalansuota mityba ir reguliari fizinė veikla prisideda prie bendros psichikos būklės gerinimo bei mažina paūmėjimų riziką.

Jei pastebėjote nuotaikos svyravimus, nepaaiškinamą energijos pakilimą ar priešingai – gilų liūdesį, svarbu nelikti vieniems ir ieškoti pagalbos. Tinkamai parinktas gydymas leidžia gyventi kokybišką ir stabilų gyvenimą. Rūpestis savo sveikata yra svarbus žingsnis link geresnės emocinės savijautos.