Stresas

• Stresas yra natūrali organizmo reakcija į iššūkius ar spaudimą, kurį gali sukelti tiek kasdieniai rūpesčiai, tiek didesni gyvenimo pokyčiai. - Šiuolaikiniame gyvenimo ritme ši būklė paveikia daugybę žmonių ir dažnai gali lemti rimtų sveikatos problemų atsiradimą.
• Dažniausiai stresas sukelia nuolatinį nuovargį, nerimą, nemigą bei dėmesio koncentracijos sutrikimus.
• Įtariant stiprų ar ilgalaikį stresą, svarbu pasitarti su šeimos gydytoju, kuris gali padėti nustatyti priežastis ir pasiūlyti tinkamas pagalbos priemones.

Atkreipkite dėmesį į nuolatinę nervinę įtampą ir nerimą – tai gali būti pirmieji rimtesnių sveikatos problemų požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Lukas R.

Stresas itin susijęs su fizinės sveikatos pokyčiais. Dėl pastovios nervinės įtampos dažnai pasireiškia galvos ar krūtinės skausmai, padidėjęs kraujospūdis, jaučiamas širdies plakimas bei virškinimo problemos ar skrandžio skausmai. Taip pat gali pasireikšti padidėjęs prakaitavimas ar miego sutrikimai. Be to, ilgalaikis stresas sąlygoja imuninės sistemos nusilpimą ir dažnesnį sergamumą infekcinėmis ligomis.

Kalbant apie emocinius pokyčius, žmonės susiduria su nuolatiniu nuovargiu, dėmesio sutrikimais, nerimu bei padidėjusiu dirglumu. Neretai pasireiškia pykčio protrūkiai, slogi nuotaika, motyvacijos stoka ar nesaugumo jausmas.

Taip pat su stresu susijęs mitybos įpročių pasikeitimas, psichoaktyvių medžiagų vartojimas, santykių problemos ar atsiribojimas nuo artimųjų ir draugų.

Dažniausios streso priežastys susijusios su kasdieniais iššūkiais darbe, asmeniniuose santykiuose ar finansinėmis problemomis, kai žmogus jaučia, kad jo gebėjimai ar ištekliai yra nepakankami susidoroti su situacija. Taip pat stresas gali kilti dėl didelių pokyčių gyvenime, pavyzdžiui, persikraustymo, darbo keitimo ar artimo žmogaus netekties.

Streso pasireiškimui įtakos turi ir gretutinės ligos ar asmenybės bruožai. Pavyzdžiui, skydliaukės veiklos ar miego sutrikimai gali sumažinti organizmo atsparumą stresui ir dėl to į paprastesnes situacijas reaguojama intensyviau ir su didesniu nerimu. Stresas labiau paveikia asmenis, kurie turi baimių, yra linkę labiau dėl visko nerimauti ar turi menką savivertę.

Taip pat neigiamai veikia socialinė izoliacija ar palaikymo stoka iš artimųjų, kas sumažina galimybę pasidalinti sunkumais.

Jei jaučiate ilgalaikio streso požymius, patartina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Jis išklausys jūsų nusiskundimus, įvertins simptomus, paskirs pradinius tyrimus bei rekomenduos tinkamas pagalbos priemones.

Dažniausiai šeimos gydytojas skiria šiuos tyrimus:

• Bendrojo kraujo tyrimas, vertinantis bendrą organizmo būklę.
• Skydliaukės funkcijos tyrimai, siekiant įvertinti galimus sutrikimus, kurie galėtų turėti įtakos simptomų pasireiškimui.
• Feritino koncentracijos tyrimas - geležies atsargų stoka gali lemti nuovargį ar energijos stoką.
• Kortizolio tyrimas, atliekamas siekiant nustatyti ilgalaikio streso poveikį organizmui.
• Gliukozės kiekio kraujyje nustatymas, kad būtų atmesta cukrinio diabeto rizika.
• Biocheminiai tyrimai, siekiant įvertinti galimą elektrolitų disbalansą.

Jeigu simptomai yra sunkesni arba ilgalaikiai, šeimos gydytojas gali nukreipti pas gydytoją psichiatrą. Specialistas surenka išsamią anamnezę, įvertina rizikos veiksnius bei atlieka psichologinius testus, leidžiančius tinkamai įvertinti psichikos būklę ir sutrikimų priežastis.

Nustačius hormonų pusiausvyros sutrikimus, šeimos gydytojas išrašo siuntimą gydytojo endokrinologo konsultacijai.

• Lengvo ar vidutinio sunkumo streso atvejais gydytojai dažnai rekomenduoja poilsio režimo koregavimą, miego kokybės gerinimą, fizinį aktyvumą bei psichologinę paramą.
• Kartais gali būti skiriami nestipraus poveikio raminamieji, kurie padeda sumažinti nerimą ir pagerinti miegą.
• Taip pat gali būti taikomos trumpalaikės psichoterapinės konsultacijos, padedančios išmokti valdyti stresą ir atpažinti jo šaltinius.

Esant ilgalaikiam stresui bei jo sukeltiems emociniams sutrikimams, gydytojai psichiatrai gali paskirti antidepresantus ar kitus psichotropinius vaistus, kurie padeda reguliuoti nervų sistemos veiklą ir mažina streso simptomus.

Be to, ilgalaikė psichoterapija, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija, padeda keisti mintis ir elgesį, susijusius su stresu, taip mažinant jo poveikį.

• Reguliari fizinė veikla, ypač aerobiniai pratimai, padeda mažinti įtampą, gerina nuotaiką ir skatina geresnį miegą.
• Reguliarus miego režimas ir pakankamo poilsio užtikrinimas padeda stiprinti organizmo reakciją į įvairius stresorius.
• Savalaikis emocinis atsipalaidavimas, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimai, meditacija ar kitos relaksacijos technikos, padeda sumažinti nerimą ir kontroliuoti įtampą.
• Kasdienės dienotvarkės ir darbo krūvio planavimas leidžia išvengti nervinės įtampos ir nerimo.

Svarbu atsižvelgti į individualius gyvenimo įpročius ir aplinkos veiksnius, kurie gali didinti streso riziką. Pavyzdžiui, triukšminga aplinka ar socialinė izoliacija gali apsunkinti atsipalaidavimą. Taip pat svarbu stebėti mitybą – subalansuotas maistas palaiko energijos lygį ir gerina bendrą savijautą.

Jeigu pastebėjote nuolatinį nerimą, sunkumus susikaupti ar miego sutrikimus, svarbu pasikonsultuoti su specialistu. Greita ir tinkama pagalba leidžia sumažinti simptomų intensyvumą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Raginame nepamiršti ir kasdien rūpintis savo emocine sveikata, o prireikus ieškoti profesionalios pagalbos.