Vaginitas

• Vaginitas yra uždegiminė makšties liga, kurią dažniausiai sukelia bakterinės, grybelinės ar virusinės infekcijos. Retesniais atvejais uždegimą gali sąlygoti alergijos ar mechaniniai pažeidimai.
• Ši liga yra gana dažna – manoma, kad apie 75 % moterų bent kartą gyvenime patiria vaginito simptomus.
• Vaginitui būdingas niežulys, deginimo pojūtis, nemalonus kvapas, išskyros bei skausmingi lytiniai santykiai.
• Jei susiduriate su minėtais požymiais, svarbu kuo greičiau kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų pradėtas tinkamas gydymas.

Neignoruokite neįprastų pojūčių ar diskomforto intymioje srityje – tai gali būti pirmieji vaginito požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku. Kreipkitės į gydytoją, kad užtikrintumėte tinkamą priežiūrą ir gydymą.

Gyd. Agnė K.

Pirmieji vaginito požymiai dažniausiai pasireiškia niežuliu ir deginimo pojūčiu makšties srityje, kurie gali būti labiau juntami po lytinių santykių ar prausiantis. Taip pat gausesnės išskyros, kurios gali būti nemalonaus kvapo ar neįprastos spalvos. Neretai kartu jaučiamas diskomfortas šlapinimosi metu.

Ilgainiui makšties gleivinėje gali atsirasti žaizdelių, išoriniai lytiniai organai tampa patinę bei pradedama karščiuoti. Taip pat lytinių santykių metu gali atsirasti kraujo.

Vaginitas gali būti ūminis – trunkantis nuo kelių dienų iki savaičių, arba lėtinis – pasireiškiantis ilgiau nei 3 mėnesius.

Viena pagrindinių vaginito priežasčių yra makštyje gyvenančių mikroorganizmų pusiausvyros sutrikimas. Dažniausiai uždegimus sukelia tokios bakterijos kaip Gardnerella vaginali ar Candida rūšies mieliagrybiai, kurie nusilpus imunitetui ima sparčiai daugintis ir lemia mikrofloros disbalansą.

Retesniais atvejais makšties pažeidimus sąlygoja Herpes simplex virusas, pasireiškiantis smulkių pūslyčių atsiradimu. Taip pat vaginitą gali sukelti ir lytiniu keliu plintančios infekcijos, kuriomis dažniausiai užsikrečiama nenaudojant barjerinių apsaugos priemonių (pvz., prezervatyvų).

Prie vaginito išsivystymo gali prisidėti tam tikri organizmo pokyčiai, kurie keičia normalią makšties mikroflorą. Pavyzdžiui, hormoniniai svyravimai, ypač vaisingo amžiaus moterims, gali paveikti makšties gleivinės atsparumą infekcijoms. Dažnas ir netinkamas intymios higienos priemonių naudojimas taip pat išbalansuoja makšties mikroorganizmų pusiausvyrą ir lemia uždegimo atsiradimą.

Kartais vaginitą sukelia alerginės reakcijos į cheminius dirgiklius, esančius muiluose ar intymiosios higienos priemonėse.

Tam tikros anatominės ypatybės taip pat gali turėti įtakos uždegimo išsivystymui. Pavyzdžiui, su amžiumi ar kai kuriomis ligomis susijęs makšties gleivinės plonėjimas ir sausumas silpnina natūralius apsauginius mechanizmus ir didina infekcijų riziką.

Jei jaučiate vaginitui būdingus požymius, svarbu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Jis pokalbio metu įvertins nusiskundimų pobūdį ir trukmę bei iškart paskirs simptomus lengvinantį gydymą bei rekomenduos reikiamus tyrimus ar konsultacijas.

Dažniausiai šeimos gydytojas papildomai skiria:

• bendrojo kraujo ir uždegiminių rodiklių tyrimus, leidžiančius įvertinti uždegimo intensyvumą ir bendrą organizmo būklę;
• bendrojo šlapimo tyrimą, kuris atliekamas norint atmesti šlapimo takų infekcijas, pasireiškiančias panašia simptomatika.

Jei simptomai yra sunkesni arba skirtas gydymas neefektyvus, šeimos gydytojas išrašo siuntimą pas gydytoją akušerį-ginekologą. Specialistas atlieka mikroskopinius, mikrobiologinius ir kitus specifiškus tyrimus, kurie leidžia nustatyti tikslias vaginito priežastis ir skirti tinkamą gydymą.

• Pradinis vaginito gydymas dažniausiai priklauso nuo infekcijos sukėlėjo – skiriami antibakteriniai, priešgrybeliniai ar antivirusiniai medikamentai.
• Simptomams malšinti gali būti naudojami vietiniai anestetikai ar uždegimą mažinantys preparatai.
• Papildomos priemonės apima higienos režimo korekciją, vengiant dirginančių muilų ar intymiosios higienos produktų bei dėvint natūralaus audinio apatinius. Taip pat rekomenduojama laikytis tinkamos drėgmės ir oro cirkuliacijos makšties srityje.
• Rekomenduojama vengti lytinių santykių gijimo metu, kad būtų išvengta papildomo mechaninio dirginimo.

Šeimos gydytojas dažniausiai skiria ūminio vaginito gydymą. Esant lėtiniam makšties uždegimui gydymo taktiką sprendžia gydytojas akušeris ginekologas.

• Venkite pernelyg dažnos ar agresyvios intymios higienos, ypač naudojant kvapnius muilus, putojančius gelius ar dezodorantus, kurie gali pažeisti makšties natūralią apsaugą ir sudaryti palankias sąlygas infekcijai vystytis.
• Dėvėkite natūralaus pluošto, orui pralaidžius apatinius drabužius, kurie padeda išlaikyti tinkamą drėgmės lygį ir sumažina dirginimą bei bakterijų dauginimąsi.
• Atsargiai rinkitės kontracepcijos priemones – kai kurių rūšių spermicidai ar prezervatyvai su papildomomis medžiagomis gali skatinti gleivinės dirginimą ir uždegimą.
• Lytinių santykių metu naudokite barjerines apsaugos priemones, kad išvengtumėte lytiškai plintančių infekcijų.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad hormoniniai pokyčiai (pvz., nėštumas, menopauzė) gali keisti makšties gleivinės būklę, todėl šiuo metu prevencijos priemonių laikymasis tampa dar svarbesnis.

Jei jaučiate niežulį, deginimą ar pastebite neįprastas išskyras, svarbu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar gydytoju ginekologu. Ankstyva diagnostika ir laiku pradėtas gydymas padeda išvengti komplikacijų bei ligos pasikartojimo. Profesionali pagalba leis greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą be nemalonių pojūčių ir diskomforto.