Endometriozė

• Endometriozė yra lėtinė liga, kai audinys, panašus į gimdos gleivinę, auga už gimdos ribų. Dažniausiai audinys aptinkamas kiaušidėse, kiaušintakiuose ar pilvo ertmėje.
• Šia liga serga apie 10–15 % reprodukcinio amžiaus moterų (15–49 m.).
• Endometriozei būdingi stiprūs skausmai, pasireiškiantys menstruacijų ar lytinių santykių metu bei gausus ir nereguliarus kraujavimas.
• Jei įtariate, kad galite turėti endometriozę, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją, kuris padės įvertinti nusiskundimus ir nukreips specialistų konsultacijoms.

Atkreipkite dėmesį į neįprastus pilvo skausmus ar menstruacijų sutrikimus – tai gali būti pirmieji endometriozės požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Agnė K.

Pirmieji endometriozės simptomai dažniausiai pasireiškia kaip intensyvūs menstruacijų skausmai, kurie gali būti jaučiami dubens srityje, apatinėje pilvo dalyje ar nugaros dalyje. Šie skausmai dažnai pasireiškia prieš menstruacijas ir jų metu, tačiau gali tęstis ir po jų. Skausmas lytinių santykių metu taip pat yra dažnas simptomas, kuris gali sukelti diskomfortą ir paveikti intymų gyvenimą.

Ilgainiui simptomai progresuoja, sukeldami lėtinį dubens skausmą. Šis skausmas gali būti nuolatinis arba epizodinis, bet dažnai tampa intensyvesnis menstruacijų metu. Endometriozė taip pat gali sukelti nevaisingumą, nes audinys gali paveikti kiaušintakius ir kitas reprodukcines struktūras.

Kiti simptomai, kurie gali pasireikšti:

• nuovargis;
• vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, ypač menstruacijų metu;
• skausmingas šlapinimasis;
• kraujavimas tarp menstruacijų;
• pykinimas ir vėmimas.

Endometriozės priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, jog sutrikimą gali lemti:

• Retrogradinės menstruacijos. Tai procesas, kai menstruacijų metu dalis kraujo ir su juo išsiskiriančių audinių grįžta į kiaušintakius ir dubens organus, vietoj to, kad išsiskirtų iš organizmo. Tai gali sukelti endometriozės audinių išplitimą už gimdos ribų. Šie audiniai, kaip ir gimdoje, reaguoja į hormoninius ciklus, kraujuoja ir sukelia uždegimą.
• Genetika taip pat gali turėti svarbų vaidmenį. Jei moteris šeimoje buvo sergančiųjų endometrioze, tikimybė, kad ji taip pat sirgs, yra didesnė.
• Kita svarbi priežastis yra imuninės sistemos sutrikimai. Įprastai imuninė sistema turėtų atpažinti ir pašalinti ne vietoje augančius audinius, tačiau kai kurių moterų imuninė sistema nesugeba to padaryti.
• Estrogenų, moteriškų lytinių hormonų, perteklius taip pat gali skatinti endometriozės vystymąsi. Estrogenai skatina gimdos gleivinės audinio augimą, todėl jo perteklius gali prisidėti prie audinio augimo už gimdos ribų.
• Embriogenezės teorija teigia, kad endometriozė gali atsirasti dėl neįprastų gimdos vystymosi procesų, kai endometriumo ląstelės (gimdos gleivinės audinys) netinkamai migravo į kitas kūno vietas dar embriono vystymosi metu.

Jei įtariate endometriozę ar jaučiate būdingus simptomus, iš pradžių turėtumėte kreiptis į šeimos gydytoją.

Šeimos gydytojas, įvertinęs nusiskundimus bei surinkęs išsamią anamnezę, dažniausiai paskiria gydytojo akušerio - ginekologo konsultaciją, jog būtų atliktas dubens organų ištyrimas.

Taip pat svarbu atlikti bendrojo kraujo tyrimą, siekiant įvertinti kraujavimo intensyvumą ir uždegimo požymius.

Endometriozė nėra išgydoma, tačiau yra efektyvių būdų, leidžiančių valdyti simptomus ir galimas komplikacijas.

• Vaistai nuo skausmo padeda mažinti uždegimą ir skausmą, pvz., ibuprofenas.
• Hormonų terapija stabdo gimdos audinio vešėjimą ir palengvina simptomatiką.
• Gali būti skiriami medikamentai, kurie slopina kiaušidžių veiklą ir tokiu būdu sukeliama dirbtinė menopauzė – nebelieka mėnesinių.
• Kai vaistai ir hormoninė terapija nepadeda arba kai endometriozė sukelia nevaisingumą, gali būti svarstomas chirurginis gydymas – laparoskopija. Ši procedūra leidžia pašalinti ar sunaikinti endometriozės židinius.
• Sveikas gyvenimo būdas, įskaitant subalansuotą mitybą ir reguliarią fizinę veiklą, gali padėti sumažinti simptomų intensyvumą ir pagerinti bendrą savijautą.

Kiekvienas pacientas yra unikalus, todėl gydymo planą dažniausiai sudaro gydytojas ginekologas, atsižvelgdamas į individualius poreikius ir sveikatos būklę.

• Hormoninė kontracepcija gali padėti sumažinti estrogeno poveikį, kuris skatina endometriozės vystymąsi, kartu mažinant riziką ir atkryčio tikimybę.
• Reguliarus fizinis aktyvumas, ypač aerobiniai ir jėgos pratimai, padeda subalansuoti hormonų pusiausvyrą, gerina kraujotaką dubens srityje ir mažina uždegimą organizme.
• Subalansuota dieta, praturtinta vaisiais, daržovėmis, antioksidantais ar omega-3 riebalų rūgštimis, gali sumažinti sisteminį organizmo uždegimą ir palengvinti simptomus.
• Stresas gali pabloginti endometriozės simptomus, todėl svarbu mokytis valdyti stresą. Įvairios technikos, tokios kaip meditacija, gilus kvėpavimas arba joga, gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
• Rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas ir antsvoris, mažinimas, nes šie veiksniai gali skatinti uždegimines reakcijas ir hormoninį disbalansą, didindami endometriozės riziką.

Svarbu atsižvelgti, kad prevencija negali visiškai užkirsti kelio endometriozei, tačiau šios priemonės padeda sumažinti jos simptomų intensyvumą ir ligos progresavimą.

Ar pastebėjote stiprius menstruacijų skausmus, diskomfortą lytinių santykių metu ar kitus minėtus simptomus? Jei simptomai kelia nerimą, verta pasitarti su šeimos gydytoju. Tai gali būti pirmas žingsnis link geresnės savijautos ir mažesnio diskomforto kasdienybėje.