Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS)

• Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) - tai endokrininė liga, sukelianti hormonų disbalansą bei menstruacijų ciklo sutrikimus.
• Manoma, kad PKS paveikia apie 10% reprodukcinio amžiaus moterų visame pasaulyje.
• Dažniausiai šis sindromas pasireiškia nereguliariomis menstruacijomis, padidėjusiu vyriškų hormonų kiekiu bei cistomis kiaušidėse.
• Jei įtariate, kad galite turėti policistinių kiaušidžių sindromą, rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.

Atkreipkite dėmesį į nereguliarius menstruacijų ciklus ar padidėjusį kūno plaukuotumą – tai gali būti pirmieji policistinių kiaušidžių sindromo požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Agnė K.

Nereguliarios menstruacijos yra vienas iš pirmųjų simptomų, kuris gali signalizuoti apie policistinių kiaušidžių sindromą (PKS). Mėnesinių ciklas gali būti retas, o kartais visiškai pranykti. Taip pat dažnai pasireiškia padidėjęs plaukuotumas veido, krūtinės, nugaros ar pilvo srityse. Be to, hormoniniai pokyčiai neretai sukelia aknę – odos ligą, kuriai būdingi uždegiminiai procesai riebalinių liaukų folikuluose.

Ilgainiui hormonų disbalansas gali sukelti rimtesnių sveikatos problemų – atsiranda sunkumų pastoti, nevaldomai didėja kūno svoris bei lemia 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymą.

Taip pat policistinių kiaušidžių sindromas dažnai siejamas su nuotaikos svyravimais, depresijos pasireiškimu ar pastoviu nuovargiu.

Policistinių kiaušidžių sindromas atsiranda dėl lytinių hormonų pusiausvyros sutrikimo. Vienas iš pagrindinių veiksnių yra padidėjęs androgenų – vyriškų hormonų – kiekis moters organizme. Dėl šio disbalanso sutrikdoma normali kiaušidžių funkcija – kas mėnesį įprastai brandinamos kiaušialąstės nesubręsta, nėra išskiriamos bei lieka kiaušidėse, sudarydamos cistas. Tai lemia skausmingą ir nereguliarų menstruacijų ciklą. Be to, vyriškų hormonų perteklius sąlygoja padidėjusį kūno plaukuotumą bei aknės atsiradimą.

Insulino rezistencija taip pat yra svarbus komponentas PKS etiologijoje. Daugelis moterų, sergančių PKS, turi insulino rezistenciją, o tai reiškia, kad jų organizmas negali efektyviai naudoti insulino ir reguliuoti gliukozės kiekio kraujyje. Tai lemia padidėjusį insulino kiekį kraujyje, kuris skatina androgenų gamybą kiaušidėse, pablogindamas PKS simptomus bei sąlygoja riebalų kaupimąsi pilvo srityje.

Policistinių kiaušidžių sindromas gali būti paveldimas, todėl jei viena iš šeimos narių sirgo PKS, didesnė tikimybė, kad ir kitos moterys šeimoje gali susidurti su šiuo sindromu.

Jei pastebi nereguliarias menstruacijas, padidėjusį plaukų augimą ar kitus policistinių kiaušidžių sindromo požymius, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją.

Šeimos gydytojas apklausos metu įvertina nusiskundimus ir esant poreikiui skiria pradinius tyrimus:

• lytinių hormonų tyrimus (pvz.: testosteronas, estradiolis ir kt.), siekiant įvertinti jų pusiausvyrą organizme;
• gliukozės kiekio kraujyje tyrimas, vertinantis cukraus apykaitą;
• cholesterolio ir kraujo lipidų koncentracijos tyrimai, parodantys riebalų apykaitos sutrikimus;
• kartais PKS požymiai gali būti panašūs į skydliaukės funkcijos sutrikimams būdingus simptomus, todėl kartu reikia įvertinti ir skydliaukės veiklą rodančius tyrimus.

Jeigu simptomai bei kraujo pokyčiai yra būdingi PKS, išrašomi siuntimai pas gydytoją akušerį-ginekologą ir endokrinologą. Gydytojas akušeris-ginekologas atlieka ultragarso tyrimą ir nustato kiaušidžių struktūrinius pokyčius (cistas), o endokrinologas vertina hormonų pusiausvyros bei gliukozės apykaitos sutrikimus.

Policistinių kiaušidžių sindromas nėra išgydomas, tačiau tinkamai pritaikytas gydymas gali padėti suvaldyti simptomus ir užkirsti kelią ilgalaikėms komplikacijoms.

Dažniausiai taikomi šie metodai:

• Hormonų terapija naudojama siekiant sureguliuoti menstruacijų ciklą ir sumažinti androgenų kiekį.
• Vaistai, mažinantys vyriškų hormonų poveikį (antiandrogenai), vartojami siekiant sumažinti per didelį plaukuotumą.
• Kadangi daugelis moterų, turinčių PKS, kenčia nuo insulino atsparumo, gydymas gali apimti vaistus, kurie pagerina insulino veikimą, padeda kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje ir mažina riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu.
• Sveika mityba, reguliari fizinė veikla bei streso valdymas taip pat gali padėti efektyviai sumažinti PKS simptomus.

Kai kuriais atvejais, jei medikamentinis gydymas nėra veiksmingas, gali būti atliekamos chirurginės procedūros, kurių metu pašalinamos cistos ar pačios kiaušidės.

Policistinių kiaušidžių sindromo (PKS) prevencija tiesiogiai nėra įmanoma, nes šis sindromas dažniausiai susijęs su genetiniais veiksniais ir hormonų disbalansu, kurių negalima visiškai kontroliuoti. Tačiau, laikantis sveiko gyvenimo būdo ir atidžiai sekant savo sveikatą, galima sumažinti simptomus ir komplikacijų riziką.

Pagrindinės prevencijos priemonės:

• Reguliari fizinė veikla padeda išlaikyti sveiką kūno svorį ir gerinti insulino jautrumą, o tai padeda sumažinti hormonų disbalansą, kuris yra svarbus PKS simptomų pasireiškimui.
• Subalansuota mityba, kurioje mažinamas cukraus ir greitųjų angliavandenių kiekis. Tai padeda kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje ir mažina insulino rezistenciją, kuri dažnai lydi PKS.
• Reguliarūs sveikatos patikrinimai, ypač hormonų ir cukraus kiekio kraujyje tyrimai, leidžia anksti nustatyti pakitimus ir imtis veiksmų, kurie sumažina ligos progresavimo riziką.
• Dėl hormonų disbalanso ir simptomų, tokių kaip per didelis plaukų augimas, aknė ir nevaisingumas, moterys su PKS dažnai patiria didelį psichologinį stresą, kuris gali pabloginti simptomus. Meditacija, joga ar psichoterapija padeda valdyti stresą bei užtikrina emocinę gerovę.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad prevencijos priemonės turi būti pritaikytos individualiai, atsižvelgiant į esamą sveikatos būklę ir galimus rizikos veiksnius, tokius kaip genetika ar medžiagų apykaitos sutrikimai. Taip pat prevencijos sėkmė dažnai priklauso nuo nuoseklaus gyvenimo būdo pokyčių palaikymo ir gydytojo priežiūros.

Ar pastebėjote nereguliarų menstruacijų ciklą, padidėjusį plaukų augimą ar kitus jums neįprastus simptomus? Ankstyva policistinių kiaušidžių sindromo diagnozė ir laiku pradėtas gydymas padeda efektyviai sumažinti simptomus bei užkirsti kelią rimtesnių komplikacijų pasireiškimui.