Gimdos mioma

• Mioma – tai gerybinis navikas, augantis gimdos raumeniniame sluoksnyje.
• Apie 20–80 % moterų tam tikru gyvenimo laikotarpiu gali turėti miomų, kurios dažniausiai diagnozuojamos reprodukciniame amžiuje (30–50 m.).
• Simptomai gali būti įvairūs, įskaitant gausias menstruacijas, pilvo skausmus, spaudimą dubens srityje ir dažną šlapinimąsi. Kai kurios moterys gali nejausti jokių simptomų.
• Jei pastebite minėtus simptomus, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali patarti dėl tolesnių tyrimų ar gydymo galimybių.

Neignoruokite neįprastų pilvo skausmų ar kraujavimo tarp menstruacijų – tai gali būti pirmieji miomų požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Agnė K.

Simptomai, susiję su mioma, gali būti įvairūs ir skirtingi kiekvienai moteriai. Dažniausiai pirmieji simptomai, kuriuos moterys pastebi, yra gausios menstruacijos, kurios gali būti ilgesnės ir intensyvesnės nei įprastai. Be to, gali atsirasti spaudimas ar skausmas pilvo apačioje, ypač kai miomos didėja. Šie pojūčiai dažniausiai pasireiškia reprodukcinio amžiaus moterims, o simptomai gali pradėti varginti, kai miomos auga ir daro spaudimą aplinkiniams audiniams.

Kai kuriais atvejais moteris gali varginti vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas ar dažnas šlapinimasis. Dėl gausaus kraujavimo gali išsivystyti mažakraujystė. Tuomet vargina nuovargis ar bendras silpnumas.

Simptomų intensyvumas ir pobūdis gali keistis priklausomai nuo miomų dydžio, skaičiaus ir vietos gimdoje.

Miomų atsiradimas yra glaudžiai susijęs su hormonų pusiausvyra moters organizme. Pagrindinė jų susidarymo priežastis yra moteriškų lytinių hormonų (estrogenų, progesterono) disbalansas. Šie hormonai skatina gimdos gleivinės augimą, o padidėjus jų kiekiui, gali susiformuoti miomos. Tai ypač aktualu reprodukcinio amžiaus moterims, kai hormonų lygis dažniausiai būna aukštas.

Be hormonų pusiausvyros, genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos miomų atsiradimui. Tyrimai rodo, kad jei moters šeimoje kam nors buvo diagnozuotos miomos, tikimybė jų atsiradimui yra didesnė.

Kai kurie tyrimai rodo, jog riebaus maisto vartojimas ar nutukimas yra susijęs su miomų susidarymu. Manoma, jog riebalai didina estrogenų kiekį organizme, o tai skatina miomų susidarymą.

Jei pastebite gausų kraujavimą menstruacijų metu ar jaučiate diskomfortą dubens srityje, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją.

Šeimos gydytojas, įvertinęs nusiskundimus bei šeiminę anamnezę, paskiria gydytojo akušerio-ginekologo konsultaciją. Specialistas atlieka ultragarsinius tyrimus, leidžiančius nustatyti gimdos miomas. Taip pat paskiriami kraujo tyrimai, rodantys, ar nėra hormonų pusiausvyros sutrikimų.

Jeigu pasireiškia gausus kraujavimas, būtina atlikti bendrojo kraujo tyrimą ir įvertinti, ar nėra mažakraujystės.

Dėl pilvo skausmo kartu atliekama pilvo organų echoskopija, siekiant atmesti kitų organų pažeidimus ar uždegimą.

Miomų gydymas dažnai priklauso nuo simptomų sunkumo, miomų dydžio ir vietos, taip pat nuo moters amžiaus.

Gydymas dažniausiai skiriamas esant simptomatikai:

• hormoniniai vaistai, kurie padeda slopinti estrogenų gamybą, reguliuoti menstruacijas bei sumažinti kraujavimą;
• vaistai nuo skausmo (pvz., ibuprofenas, naproksenas) padeda sumažinti skausmą, ypač menstruacijų metu;
• gyvenimo būdo korekcijos: sveika mityba, fizinis aktyvumas ir svorio kontrolė gali padėti sumažinti estrogenų lygį ir sumažinti simptomus.

Jei simptomai yra sunkūs arba miomos yra didelės, gali būti atliekamas chirurginis gydymas, kurio metu pašalinamos susidariusios miomos. Kuomet miomos yra labai didelės ir sukelia komplikacijas, atliekamas gimdos pašalinimas (histerektomija).

• Reguliarus fizinis aktyvumas, ypač vidutinio intensyvumo aerobinė veikla, gali padėti palaikyti hormonų pusiausvyrą.
• Subalansuota mityba, kurioje gausu skaidulų, vaisių, daržovių ir mažai perdirbtų maisto produktų bei raudonos mėsos, gali padėti reguliuoti hormonų lygį ir mažinti uždegimą organizme.
• Svorio kontrolė leidžia išvengti nutukimo, kuris yra susijęs su padidėjusiu estrogenų kiekiu organizme.
• Reguliarūs vizitai pas gydytoją akušerį-ginekologą leidžia anksti pastebėti pokyčius ir laiku imtis priemonių, ypač jei šeimoje yra buvę miomų atvejų.

Jei vargina gausios ir skausmingos menstruacijos ar jaučiate diskomfortą dubens srityje, nedelskite ir pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Laiku kreipiantis galima užtikrinti geresnę savijautą ir išvengti rimtesnių pasekmių.