Bakterinė vaginozė

• Bakterinė vaginozė atsiranda, kai sutrinka makšties natūrali mikroflora – vietoj įprastinių „gerųjų“ bakterijų pradeda dominuoti patogeninės bakterijos.
• Tai viena dažniausių makšties infekcijų – bent kartą gyvenime ja suserga apie 30 % reprodukcinio amžiaus moterų.
• Dažniausi ligos požymiai – nemalonus, žuvies kvapo išskyrų atsiradimas, niežėjimas ar deginantis pojūtis lytinių organų zonoje. Vis dėlto bakterinė vaginozė kartais gali būti ir besimptomė.
• Jei jaučiate diskomfortą makšties srityje, nelaukite ir kreipkitės į gydytoją, kad būtų atlikti tyrimai ir laiku skirtas savijautą gerinantis gydymas.

Bakterinė vaginozė nėra itin pavojinga būklė, tačiau tinkamas jos įvertinimas ir gydymas padeda išvengti komplikacijų bei užtikrina geresnę moterų savijautą.

Gyd. Agnė K.

Pirmieji bakterinės vaginozės simptomai dažniausiai pasireiškia pagausėjusiomis makšties išskyromis bei jų spalvos ir kvapo pokyčiais. Įprastai jos būna pilkšvos ar balkšvos ir pasižymi nemaloniu, žuvį primenančiu kvapu. Kartais kartu pasireiškia makšties srityje jaučiamas diskomfortas ar deginimo pojūtis, stiprėjantis po lytinių santykių. Kai kurias moteris gali varginti išorinių lytinių organų niežėjimas.

Be pagrindinių požymių, gali pasitaikyti ir kitų simptomų:

• lengvas diskomfortas ar skausmas šlapinimosi metu;
• išorinių lytinių organų patinimas ar padidėjęs jautrumas;
• nedidelis kraujavimas po lytinių santykių;
• bendras makšties sausumas ar sudirgimas.

Pagrindinė bakterinės vaginozės priežastis yra sutrikusi makšties mikrofloros pusiausvyra, kuomet sumažėja „gerųjų“ bakterijų ir ima dominuoti patogeninės, uždegimą sukeliančios, bakterijos. Šį disbalansą dažniausiai sąlygoja lytinių partnerių kaita, antibiotikų vartojimas ar per dažnas makšties plovimas, naudojant stiprius ir kvapnius ploviklius.

Taip pat įtakos turi ir imuninės sistemos nusilpimas dėl prastos mitybos ar lėtinių ligų, hormoniniai pokyčiai nėštumo ar menopauzės metu. Be to, bakterinės vaginozės atsiradimas neretai siejamas su ilgalaikiu stresu, žalingais įpročiais ar orui nepralaidžių apatinių nešiojimu.

Jei įtariate bakterinę vaginozę, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins situaciją, paklaus apie nusiskundimų pobūdį ir trukmę bei rekomenduos simptomus lengvinantį gydymą ar specialistų konsultacijas.

Šeimos gydytojas bakterinę vaginozę dažniausiai diagnozuoja pokalbio metu, remdamasis nusiskundimais.

Siekiant įvertinti bendrą organizmo būklę, gali būti atliekami bendrojo kraujo ir uždegiminių rodiklių (CRB) tyrimai.

Bendrojo šlapimo tyrimas gali būti skiriamas atmesti šlapimo takų infekcijas, kurioms būdinga panaši simptomatika.

Jei simptomai yra sunkesni arba ilgai nepraeina, šeimos gydytojas išrašo siuntimą pas gydytoją akušerį-ginekologą. Specialistas atlieka mikroskopinius, mikrobiologinius ir kitus specifiškus tyrimus, kurie leidžia įvertinti makšties būklę ir skirti tinkamą gydymą.

• Pirmo pasirinkimo gydymas dažniausiai apima antibiotikus, kurie padeda atstatyti makšties bakterijų pusiausvyrą. Gydymo trukmė ir forma priklauso nuo simptomų intensyvumo ir individualių poreikių. Vietiniai preparatai veikia tiesiogiai makšties aplinkoje, o sisteminiai – visame organizme.
• Simptomams malšinti gali būti skiriami vietiniai anestetikai ar uždegimą mažinantys preparatai.
• Papildomos priemonės apima higienos režimo korekciją, pavyzdžiui, vengti dirginančių muilų ar intymiosios higienos produktų bei dėvėti natūralaus audinio apatinius. Taip pat rekomenduojama laikytis tinkamos drėgmės ir oro cirkuliacijos makšties srityje.
• Rekomenduojama vengti lytinių santykių gijimo metu, kad būtų išvengta papildomo mechaninio dirginimo.

Jei bakterinė vaginozė kartojasi dažnai arba gydymas nesuteikia norimo rezultato, gali prireikti ilgalaikės akušerio-ginekologo priežiūros.

• Venkite per dažnų makšties plovimų, ypač naudojant agresyvius prausiklius, nes jie gali pašalinti natūralias apsaugines bakterijas ir sutrikdyti makšties pH pusiausvyrą.
• Lytinių santykių metu naudokite barjerines apsaugos priemones (pvz., prezervatyvus), siekiant sumažinti bakterijų perdavimo riziką ir išvengti mikrofloros sutrikimų.
• Venkite sintetinių, ankštų ar drėgnų apatinių drabužių, kurie sukuria palankią terpę bakterijų dauginimuisi ir gali sukelti gleivinės sudirginimą.
• Antibiotikus vartokite tik gydytojo nurodymu, nes jie gali naikinti ne tik kenksmingas, bet ir naudingas bakterijas, skatindami makšties mikrofloros pusiausvyros sutrikimus.

Ar pastebėjote nemalonius pojūčius makšties srityje? Galbūt jau bandėte gydytis, tačiau būklė negerėja? Gydytojo konsultacija ir laiku skirtas gydymas padeda išvengti diskomforto ir galimų komplikacijų. Pasirūpinkite savo sveikata ir mėgaukitės gyvenimu be nemalonių pojūčių.