Mėnesinių skausmas (dismenorėja)

• Mėnesinių skausmas – tai pilvo apačios ar dubens srityje jaučiamas skausmas, kuris dažniausiai pasireiškia prieš arba menstruacijų metu ir yra susijęs su gimdos raumenų susitraukimais.
• Šis simptomas vargina apie 50–70 % reprodukcinio amžiaus moterų ir gali neigiamai paveikti kasdienę veiklą.
• Dažniausi skausmo požymiai yra maudžiantis, spaudžiantis ar deginantis pojūtis apatinėje pilvo ar nugaros dalyje, dažnai lydimas pykinimo, galvos skausmo ar silpnumo.
• Jei mėnesinių skausmai yra labai intensyvūs, trikdo kasdienę veiklą ar keičiasi jų pobūdis, svarbu pasitarti su šeimos gydytoju dėl tolimesnės diagnostikos ir gydymo galimybių.

Atkreipkite dėmesį į nuolatinį ar stiprų mėnesinių skausmą – tai gali būti signalas, kad reikėtų pasitarti su gydytoju ir įvertinti jūsų būklę.

Gyd. Agnė K.

Prieš menstruacijas gimda ruošiasi apvaisinto kiaušinėlio įsitvirtinimui, todėl jos gleivinė storėja, tampa tanki bei prisotinta maistinių medžiagų. Neįvykus apvaisinimui, menstruacijų metu ji atsidalina ir turi pasišalinti iš organizmo.

Mėnesinių skausmą būtent sąlygoja gimdos raumenų susitraukimai, kurie padeda išstumti ciklo metu susiformavusią gleivinę. Šį procesą sąlygoja natūraliai organizmo išskiriamos medžiagos – prostaglandinai. Kuo jų kiekis didesnis, tuo susitraukimai būna intensyvesni ir lemia stipresnį skausmą.

Mėnesinių skausmus taip pat gali sustiprinti ginekologinės ligos, tokios kaip endometriozė, gimdos miomos, uždegiminiai dubens organų procesai ar gimdos padėties ypatumai. Tokiais atvejais skausmas dažnai būna stipresnis, užsitęsęs ar pasireiškia kartu su kitais simptomais (pvz., gausiu kraujavimu).

Be to, skausmo intensyvumui gali turėti įtakos stresas, nuovargis, hormonų pusiausvyros sutrikimai bei genetinis polinkis, dėl kurio organizmas jautriau reaguoja į menstruacijų metu vykstančius procesus.

Jeigu vargina itin stiprūs mėnesinių skausmai ar pastebite jų pokyčius, nedelskite ir pasitarkite su šeimos gydytoju. Jis įvertins simptomų pobūdį, atliks pradinius tyrimus bei nukreips specialistų konsultacijoms.

Šeimos gydytojas dažniausiai atlieka šiuos tyrimus:

• bendrojo kraujo ir uždegiminių rodiklių tyrimus, kurie leidžia įvertinti nukraujavimo riziką bei organizme vykstančius uždegiminius procesus;
• bendrojo šlapimo tyrimas atliekamas dėl galimo šlapimo takų uždegimo, kuris gali sąlygoti ar paūminti pilvo apatinės dalies skausmą;
• hormonų tyrimus, siekiant įvertinti jų pusiausvyrą organizme.

Įvertinęs bendrą organizmo būklę, šeimos gydytojas išrašo siuntimą gydytojui akušeriui-ginekologui. Specialistas atlieka išsamią apžiūrą bei vaizdinius tyrimus (pvz., ultragarsą), kurie leidžia apžiūrėti gimdos, kiaušidžių ar aplinkinių organų struktūrą ir nustatyti galimus pažeidimus. Tai padeda rasti tikslią neįprasto skausmo priežastį ir skirti tinkamą gydymą.

• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas) mažina prostaglandinų kiekį ir tokiu būdu slopina gimdos raumenų susitraukimų sukeltą skausmą.
• Šilumos terapija, pavyzdžiui, šilti kompresai ant pilvo, gali sumažinti raumenų spazmus ir palengvinti skausmą.
• Reguliarus fizinis aktyvumas, tempimo pratimai ir lengva mankšta gerina kraujotaką ir gali sumažinti spazmus.

Esant stipresniems ar pasikartojantiems skausmams, gydytojas gali rekomenduoti gydymą hormonais, kurie reguliuoja ciklą ir sumažina menstruacijų intensyvumą.

Sudėtingesniais atvejais, kai nustatomos ginekologinės patologijos, gali prireikti chirurginio gydymo.

• Reguliarus fizinis aktyvumas padeda gerinti kraujotaką dubens srityje ir mažina gimdos raumenų spazmus.
• Subalansuota mityba, ypač vartojant maisto produktus, turinčius daug magnio ir omega-3 riebiųjų rūgščių, gali sumažinti uždegimą ir skausmo intensyvumą.
• Skirkite pakankamai laiko poilsiui ir miegui bei venkite per didelio fizinio ir emocinio streso.
• Ribokite arba visai atsisakykite rūkymo ir alkoholio vartojimo.

Jei jaučiate stiprius ar neįprastus mėnesinių skausmus, reikėtų nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju. Specialistas padės tiksliai nustatyti priežastis ir parinks tinkamiausią gydymo planą. Nedvejokite ir ieškokite profesionalios pagalbos – tai gali būti svarbus žingsnis link geresnės savijautos ir gyvenimo kokybės.