Supraventrikulinė tachikardija

• Supraventrikulinė tachikardija yra būklė, pasireiškianti staigiu širdies ritmo padažnėjimu. Šį reiškinį sukelia elektrinių impulsų perdavimo sutrikimai viršutinėse širdies dalyse (pvz., prieširdžiuose).
• Minėtas sutrikimas dažnai pasitaiko jauno bei vidutinio amžiaus asmenims.
• Pagrindiniai simptomai apima padažnėjusį širdies ritmą, dusulį, galvos svaigimą, silpnumą bei galimą trumpalaikį sąmonės praradimą.
• Atsiradus minėtiems simptomams, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų nustatyta diagnozė ir skirtas tinkamas gydymas.

Supraventrikulinė tachikardija neturėtų būti nuvertinama – ji gali sukelti rimtų širdies veiklos sutrikimų, todėl būtina ją laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti.

Gyd. Agnė K.

Supraventrikulinė tachikardija paprastai prasideda staigiu širdies ritmo padažnėjimu, kuris juntamas kaip stiprus ar plazdantis plakimas krūtinės srityje. Šie simptomai dažnai atsiranda netikėtai ramybės būsenoje arba po fizinio aktyvumo ir gali tęstis nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Kartais kartu juntamas nedidelis spaudimas ar diskomfortas krūtinės ląstoje.

Priepuoliams dažnėjant, simptomų pobūdis gali kisti: širdies plakimas neretai tampa greitesnis bei intensyvesnis, o patys epizodai – ilgesni. Esant žymiems širdies ritmo sutrikimams, galimas silpnumas, galvos svaigimas ar trumpalaikis sąmonės netekimas. Kai kuriais atvejais simptomai būna mažiau išreikšti, tačiau dėl jų dažnumo gali pasireikšti bendras nuovargis ir sumažėti fizinis darbingumas.

Supraventrikulinės tachikardijos priežastys dažniausiai susijusios su širdies elektrinės sistemos veiklos sutrikimais. Pagrindinė problema – nenormalus elektrinių impulsų plitimas, dėl kurio širdis ima plakti per greitai.

Viena dažniausių šio sutrikimo priežasčių yra įgimti papildomi elektrinio laidumo takai širdyje. Dėl jų susiformuoja uždara grandinė (vadinamasis „re-entry“ mechanizmas), kurioje cirkuliuojantis impulsas sukelia padažnėjusį ritmą. Supraventrikulinė tachikardija taip pat gali atsirasti dėl padidėjusio prieširdžių jautrumo, lemiančio per dažną impulsų generavimą.

Priepuolius gali išprovokuoti įvairūs veiksniai: stresas, stiprios emocijos, kofeinas, alkoholis, rūkymas, miego trūkumas ar intensyvus fizinis krūvis. Kartais supraventrikulinė tachikardija pasireiškia vartojant tam tikrus vaistus ar dėl hormoninių pokyčių (pvz., skydliaukės veiklos sutrikimų).

Kai kuriais atvejais supraventrikulinė tachikardija gali būti susijusi su kitomis širdies ligomis, pavyzdžiui, vožtuvų pažeidimais, išemine širdies liga ar po širdies operacijų atsiradusiais pokyčiais. Vis dėlto nemažai žmonių, ypač jaunesni, gali patirti šį ritmo sutrikimą neturėdami kitų akivaizdžių širdies problemų.

Pajutus simptomus, būdingus supraventrikulinei tachikardijai, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins jūsų nusiskundimus ir bendrą sveikatos būklę bei reikalingus tyrimus.

Įtariant supraventrikulinę tachikardiją, svarbu užfiksuoti ritmo sutrikimą bei nustatyti jo pobūdį ir kilmę. Pagrindinis diagnostikos metodas yra elektrokardiograma (EKG), kuria registruojama širdies veikla. Jei sutrikimai yra trumpi ir jų nepavyksta užfiksuoti apžiūros metu, gali būti taikomas Holterio monitoravimas, leidžiantis stebėti širdies ritmą ilgesnį laiką įprastomis sąlygomis.

Taip pat dažnai atliekama širdies echoskopija (echokardiografija), siekiant įvertinti širdies struktūrą, vožtuvus ir atmesti kitas ligas.

Kraujo tyrimai padeda nustatyti galimas provokuojančias priežastis, pavyzdžiui, elektrolitų disbalansą ar skydliaukės funkcijos sutrikimus.

Jei reikia tiksliau nustatyti aritmijos mechanizmą, gali būti atliekamas elektrofiziologinis tyrimas – invazinė procedūra, kurios metu tiriama širdies elektrinė sistema iš vidaus. Šis tyrimas ypač svarbus planuojant gydymą.

Kartais papildomai skiriamas krūvio mėginys (veloergometrija), jei įtariama, kad aritmija susijusi su fiziniu krūviu.

Pradinius tyrimus paprastai atlieka šeimos gydytojas, tačiau išsamesniam ištyrimui reikalinga kardiologo konsultacija.

• Gydant supraventrikulinę tachikardiją, pirmiausia rekomenduojama koreguoti gyvenimo būdą: riboti kofeino, nikotino bei alkoholio vartojimą, vengti streso ir reguliariai mankštintis.
• Vaistų terapija skiriama siekiant sulėtinti širdies ritmą arba stabilizuoti elektrinę širdies veiklą. Dažniausiai vartojamos veikliosios medžiagos yra beta adrenoblokatoriai arba kalcio kanalų blokatoriai, kurie padeda kontroliuoti širdies plakimą.
• Nepasiekus laukiamų rezultatų taikant pradinį gydymą arba esant dažniems bei sunkiems tachikardijos epizodams, gali būti svarstomos invazinės priemonės, pavyzdžiui, kateterinė abliacija. Gydytojas kardiologas atlieka šią procedūrą siekdamas pašalinti ir neutralizuoti papildomus elektrinius kelius, sukeliančius širdies ritmo sutrikimus. Šis gydymo metodas dažnai užtikrina ilgalaikę arba visišką ligos kontrolę.

• Rekomenduojama riboti kofeino, nikotino bei alkoholio vartojimą. Šios medžiagos didina širdies susitraukimų dažnį, todėl gali padidinti supraventrikulinės tachikardijos priepuolių tikimybę.
• Streso ir emocinės įtampos valdymas pasitelkiant atsipalaidavimo technikas, meditaciją ar reguliarų fizinį aktyvumą yra svarbus, nes stresas daro tiesioginę įtaką širdies veiklai.
• Svarbu palaikyti tinkamą elektrolitų, ypač kalio ir magnio, pusiausvyrą organizme. Rekomenduojama pasirūpinti pilnaverte mityba bei vartoti pakankamai skysčių, kadangi elektrolitų disbalansas gali turėti įtakos širdies ritmo sutrikimams.
• Rekomenduojama periodiškai atlikti skydliaukės tyrimus, ypač jei anksčiau buvo nustatyta šios liaukos veiklos sutrikimų. Hormonų pusiausvyros pokyčiai gali turėti tiesioginės įtakos širdies ritmui.
• Patariama įvertinti asmeninius rizikos veiksnius, pavyzdžiui, turimas širdies ligas ar genetinį polinkį. Svarbu atkreipti dėmesį į vartojamus vaistus, nes tam tikri preparatai gali daryti įtaką širdies veiklai.

Jei jaučiate staiga atsiradusį širdies plakimo pagreitėjimą, dusulį ar silpnumą, vertėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Laiku suteikta pagalba padeda išvengti komplikacijų ir pagerina gyvenimo kokybę. Raginame nepamiršti, kad rūpestis savo sveikata leidžia išlikti produktyviems ir džiaugtis kasdienėmis veiklomis be diskomforto.