Hipertenzinė širdies liga

• Hipertenzinė širdies liga yra būklė, kurią sukelia ilgalaikis padidėjęs kraujospūdis, pažeidžiantis širdies struktūrą ir funkciją.
• Ši liga yra viena iš dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų visame pasaulyje. Ji paveikia milijonus gyventojų ir ženkliai prisideda prie ankstyvo mirtingumo.
• Hipertenzinei širdies ligai būdingas dusulys, galvos ar krūtinės skausmas, nuovargis ir širdies ritmo sutrikimai. Neretai liga gali būti besimptomė.
• Jei pastebite minėtus ligos požymius ar išmatuojate padidėjusį kraujospūdį, svarbu nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją, kuris rekomenduos būtinus tyrimus ir sudarys tinkamą gydymo planą.

Atkreipkite dėmesį į neįprastus simptomus, tokius kaip nuolatinis nuovargis ar dusulys – tai gali būti pirmieji hipertenzinės širdies ligos požymiai, kuriuos svarbu laiku įvertinti.

Gyd. Agnė K.

Hipertenzinė liga iš pradžių pasireiškia padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu (>140/90 mmHg). Dėl to gali atsirasti spengimas ausyse, galvos skausmas, svaigimas ar regėjimo sutrikimai.

Ligai progresuojant, gali pasireikšti dusulys, stiprėjantis fizinio krūvio metu. Kartais vargina intensyvus kosulys.

Taip pat gali būti jaučiamas bendras nuovargis, diskomfortas ar spaudimas krūtinėje, širdies ritmo sutrikimai, pastebimas kojų tinimas.

Negydoma hipertenzinė širdies liga didina miokardo infarkto, insulto, inkstų pažeidimo ir kitų sunkių komplikacijų riziką, todėl svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį ir laiku kreiptis į gydytoją.

Padidėjęs kraujospūdis (arterinė hipertenzija) yra pagrindinis veiksnys, ilgainiui sukeliantis širdies raumens struktūrinius ir funkcinius pakitimus. Nuolat padidėjęs spaudimas verčia širdį dirbti intensyviau, todėl jos raumuo storėja ir standėja. Dėl šių pokyčių širdžiai tampa sunkiau prisitaikyti prie organizmo kraujotakos poreikių ir palaikyti efektyvią kraujo tėkmę.

Viena pagrindinių ir dažniausių padidėjusio kraujospūdžio priežasčių yra kraujagyslių susiaurėjimas ir elastingumo praradimas. Kas lemia šių procesų atsiradimą, nėra tiksliai žinoma. Manoma, jog tai atsiranda dėl įgimto genetinio polinkio ir gyvensenos veiksnių sąveikos. Tai gali būti daug riebalų ar druskos turinti mityba, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris ar patiriamas lėtinis stresas. Kuomet priežastis nėra žinoma, arterinė hipertenzija vadinama pirmine.

Antrinė arterinė hipertenzija atsiranda dėl kitų sveikatos sutrikimų. Tai gali būti inkstų ar antinksčių ligos, skydliaukės problemos ar šalutinis tam tikrų vaistų (pvz., kontraceptikų) poveikis.

Negydoma hipertenzinė liga gali lemti širdies funkcijos nepakankamumą ir didesnę kitų širdies bei kraujagyslių komplikacijų riziką.

Jei įtariate hipertenzinę širdies ligą arba jaučiate minėtus simptomus, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją. Jis pokalbio metu įvertins jūsų nusiskundimus, arterinio kraujospūdžio svyravimus bei paskirs reikiamus tyrimus ir rekomenduos tolimesnius veiksmus.

Dažniausiai atliekami šie tyrimai:

• bendrojo kraujo tyrimas, siekiant įvertinti bendrą organizmo būklę;
• biocheminiai kraujo tyrimai, kurie leidžia įvertinti kitų organų funkciją (pvz., inkstų, kepenų);
• bendras šlapimo tyrimas padeda nustatyti su inkstų ligomis susijusius pakitimus;
• lipidograma atliekama, siekiant nustatyti kraujo riebalų pokyčius ir įvertinti komplikacijų riziką;
• elektrokardiograma leidžia įvertinti širdies veiklą ir įtarti struktūrinius širdies pakitimus;
• inkstų ir pilvo organų echoskopija parodo, ar yra kitų vidaus organų pažeidimų.

Nustačius kraujospūdžio padidėjimą, šeimos gydytojas išrašo siuntimą pas gydytoją kardiologą. Specialistas atlieka vaizdinius širdies tyrimus (pvz., širdies ultragarsą), leidžiančius įvertinti struktūrinius pakitimus. Taip pat dėl komplikacijų rizikos kartu rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją oftalmologą, rečiau - nefrologą.

Hipertenzinės širdies ligos gydymas įprastai prasideda nuo kraujospūdžio kontrolės ir gyvenimo būdo korekcijų. Dažniausiai taikomi šie gydymo metodai:

• skiriami medikamentai (pvz., AKF inhibitoriai), kurie praplečia kraujagysles bei mažina jų pasipriešinimą ir taip palengvina kraujo tėkmę.
• vaistai, retinantys širdies dažnį ir susitraukimo jėgą (pvz., betaadrenoblokatoriai), mažina širdies apkrovą ir tokiu būdu kraujospūdis tampa mažesnis;
• vaistai, skatinantys šlapimo išsiskyrimą (pvz., diuretikai), mažina kraujo tūrį organizme ir tiesiogiai sumažina spaudimą į kraujagyslių sieneles ir pasireiškiančius patinimus.

Taip pat svarbi mitybos korekcija, siekiant riboti druską ir riebų maistą, reguliarus fizinis aktyvumas, streso vengimas bei žalingų įpročių atsisakymas.

Pradinį hipertenzinės ligos gydymą skiria šeimos gydytojas. Jeigu kraujospūdis sunkiai koreguojasi ar pasireiškia komplikacijos, gydymo planą sudaro ir reguliuoja kardiologas.

• Reguliariai matuokite kraujospūdį ir laikykitės gydytojo paskirto gydymo plano. Tinkamas vaistų vartojimas padeda sumažinti širdies apkrovą ir apsaugo nuo tolesnių pažeidimų.
• Rinkitės širdžiai palankią mitybą. Mažinkite druskos, sočiųjų riebalų ir cukraus kiekį, o į kasdienį racioną įtraukite daugiau daržovių, vaisių bei viso grūdo produktų. Tai padeda palaikyti normalų kraujospūdį ir gerina kraujagyslių būklę.
• Būkite fiziškai aktyvūs. Reguliari, pagal individualias galimybes pritaikyta fizinė veikla stiprina širdies raumenį, gerina kraujotaką ir padeda kontroliuoti kūno svorį – vieną svarbiausių hipertenzijos rizikos veiksnių.
• Atsisakykite žalingų įpročių. Nerūkykite ir ribokite alkoholio vartojimą, nes šie veiksniai didina kraujospūdį ir skatina kraujagyslių pažeidimus. Jų vengimas reikšmingai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Jeigu išmatuojate padidėjusį kraujospūdį, jaučiate dusulį, krūtinės skausmą, nuovargį ar kitus minėtus simptomus, verta pasitarti su šeimos gydytoju. Hipertenzinė širdies liga yra dažna ir rimta būklė, tačiau ankstyva diagnostika ir tinkama priežiūra gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti komplikacijų riziką. Pasirūpinus savimi laiku, galima išvengti sunkių pasekmių ir išsaugoti širdies sveikatą ilgus metus.