Kardiomiopatija

• Kardiomiopatija yra širdies raumens liga, kuri gali būti paveldima arba išsivystyti dėl kitų sveikatos problemų, tokių kaip aukštas kraujospūdis ar infekcijos.
• Ši liga nėra reta – kasmet ji diagnozuojama tūkstančiams žmonių visame pasaulyje. Dažniau pasireiškia suaugusiesiems, tačiau gali paveikti bet kokio amžiaus asmenis.
• Kardiomiopatija pasireiškia dusuliu, nuovargiu, širdies plakimo sutrikimais ar krūtinės skausmu.
• Jei pastebite minėtus simptomus, svarbu nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali rekomenduoti pradinius tyrimus bei nukreipti specialistų konsultacijoms.

Neignoruokite neįprasto nuovargio ar krūtinės skausmo – tai gali būti pirmieji kardiomiopatijos požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Lukas R.

Pirmieji kardiomiopatijos simptomai dažniausiai pasireiškia sumažėjusia fizinio krūvio tolerancija. Intensyviau judant greičiau pavargstama, gali atsirasti dusulys ar krūtinės skausmas. Taip pat gali pasireikšti širdies ritmo sutrikimai - padidėja širdies susitraukimų dažnis (> 100k/min) arba veikla tampa neritmiška.

Ilgainiui simptomai dažnai progresuoja ir tampa labiau išreikšti. Dusulys pasireiškia ramybės metu, ypač kalbant ar gulint. Krūtinės skausmai tampa dažnesni ir stiprėja menkiausių judesių metu. Be to, atsiranda tinimai kojų srityje, vargina bendras silpnumas, intensyvus kosulys, galvos svaigimas ar alpimai.

Genetinės kardiomiopatijos priežastys susijusios su paveldimais genų pakitimais, kurie lemia širdies raumens baltymų struktūros ar funkcijos sutrikimus. Dėl šių pokyčių širdies raumuo gali sustorėti, išsiplėsti arba prarasti elastingumą, todėl blogėja jo gebėjimas efektyviai pumpuoti kraują. Skirtingos genų mutacijos lemia įvairius kardiomiopatijos tipus, todėl ligos eiga ir pažeidimų pobūdis gali skirtis, o simptomai pasireikšti įvairiame amžiuje – nuo vaikystės iki brandos.

Vyresniems žmonėms kardiomiopatijai būdingus pažeidimus dažniausiai lemia padidėjęs kraujospūdis ( >140/90mmHg), kuris verčia širdį dirbti didesniu krūviu. Dėl nuolatinio pasipriešinimo kraujo tėkmei širdies raumuo, ypač kairysis skilvelis, sustorėja (hipertrofuoja), praranda elastingumą ir palaipsniui silpnėja jo gebėjimas prisipildyti bei išstumti kraują. Kuo širdis labiau silpsta, tuo simptomai būna sunkesni ir intensyvesni.

Taip pat kardiomiopatijos išsivystymui įtakos turi širdies vožtuvų ligos, medžiagų apykaitos sutrikimai (pvz.: cukrinis diabetas), infekciniai susirgimai (pvz., miokarditas), sisteminės uždegiminės ligos ar alkoholio ir kokaino vartojimas.

Jei jaučiate kardiomiopatija būdingus simptomus, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Pokalbio metu bus įvertinti jūsų nusiskundimai, bendra būklė, galimi rizikos veiksniai bei bus paskirti reikalingi tyrimai ar pradinis gydymas.

Šeimos gydytojas dažniausiai skiria šiuos laboratorinius tyrimus:

• bendrojo kraujo ir uždegiminių rodiklių tyrimus, siekiant įvertinti bendrą organizmo būklę ir uždegiminius procesus;
• lipidogramą, norint nustatyti kraujo riebalų apykaitos sutrikimus;
• širdies natriuretinį peptidą (NT- proBNP), kuris leidžia įvertinti širdies apkrovos lygį bei nepakankamumo riziką;
• gliukozės koncentracijos tyrimą dėl cukrinio diabeto rizikos;
• skydliaukės hormonus, siekiant nustatyti ar atmesti funkcijos sutrikimus;
• biocheminius kraujo tyrimus, kurie padeda įvertinti kitų organų (pvz.: kepenų, inkstų veiklą).

Taip pat rekomenduojama atlikti elektrokardiogramą (EKG) bei krūtinės ląstos rentgenogramą.

Atlikus pagrindinius tyrimus, šeimos gydytojas išrašo siuntimą pas gydytoją kardiologą. Specialistas atlieka širdies ultragarsą ar kitus tyrimus, leidžiančius įvertinti širdies struktūrinius bei funkcinius pokyčius.

• Esant padidėjusiam kraujospūdžiui, skiriami kraujo spaudimą mažinantys medikamentai.
• Pasireiškus kojų tinimams, skiriami diuretikai, mažinantys skysčių perteklių organizme.
• Skiriami širdies dažnį reguliuojantys medikamentai, kad širdis plaktų apie 60-70 kartų per minutę.
• Pasireiškus ritmo sutrikimams, skiriami preparatai, veikiantys krešumo sistemą, kad būtų sumažinta trombų susidarymo rizika.

Jeigu kardiomiopatijos išsivystymą lemia širdies struktūriniai pokyčiai (pvz., vožtuvų ligos), gali būti taikomas chirurginis gydymas.

• Reguliariai kontroliuokite kraujospūdį, nes aukštas kraujospūdis yra viena dažniausių kardiomiopatijos priežasčių. Tai galima pasiekti sveika mityba, fiziniu aktyvumu ar medikamentiniu gydymu.
• Venkite per didelio alkoholio vartojimo, nes alkoholis tiesiogiai pažeidžia širdies raumenį ir gali skatinti ligos vystymąsi.
• Stebėkite savo širdies susitraukimų dažnį, o esant jo padidėjimui, pasitarkite su gydytoju dėl medikamentinio gydymo.
• Laikykitės sveiko gyvenimo būdo, įskaitant subalansuotą mitybą, pakankamą fizinį aktyvumą, streso valdymą bei žalingų įpročių atsisakymą.

Svarbu nepamiršti, kad prevencija yra kompleksinė ir reikalauja nuoseklumo. Genetinis polinkis kardiomiopatijai gali būti stiprus veiksnys, todėl asmenys, turintys šeimos anamnezę, turėtų skirti ypatingą dėmesį sveikatos stebėsenai. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į kitus susijusius sveikatos sutrikimus, tokius kaip medžiagų apykaitos ligos ar uždegiminiai procesai, kurie gali prisidėti prie širdies raumens pažeidimų.

Jeigu jaučiate dusulį, nuovargį ar širdies ritmo sutrikimus, svarbu nedelsti ir pasitarti su gydytoju. Kardiomiopatija nėra reta liga, tačiau ankstyvas jos atpažinimas ir gydymas gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę bei padėti išvengti komplikacijų. Atsakingas dėmesys savo širdies sveikatai suteikia galimybę gyventi pilnavertiškai ir aktyviai.