Hipertenzinė širdies liga

• Hipertenzinė širdies liga atsiranda dėl ilgalaikio padidėjusio kraujospūdžio, kuris sukelia širdies raumens sustorėjimą ir sutrikdo jo funkciją.
• Tai viena dažniausių širdies ligų, pasireiškianti vis jaunesniame amžiuje. Ši būklė prisideda prie bendro širdies ir kraujagyslių ligų paplitimo ir gali didinti kitų širdies susirgimų riziką.
• Liga ne visada sukelia aiškius simptomus, tačiau kartais gali pasireikšti nuovargis, širdies plakimo pojūtis ar spaudimo jausmas krūtinėje. Hipertenzinei širdies ligai be širdies nepakankamumo nėra būdingas pastovus dusulys ar kojų tinimas.
• Pastebėjus minėtus simptomus ar išmatavus padidėjusį kraujo spaudimą, svarbu pasitarti su šeimos gydytoju dėl tolimesnio būklės įvertinimo ir gydymo galimybių.

Hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo neturėtų būti nuvertinama – ji gali progresuoti ir sukelti rimtesnius širdies veiklos sutrikimus, todėl būtina ją laiku diagnozuoti ir tinkamai valdyti.

Gyd. Lukas R.

Pirmieji ligos požymiai pasireiškia padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu (>140/90 mmHg). Dažnai hipertenzinė širdies liga iš pradžių būna besimptomė, tačiau kartais gali varginti spengimas ausyse, galvos skausmas, svaigimas ar regos sutrikimai.

Taip pat gali būti jaučiamas bendras nuovargis, diskomfortas ar spaudimas krūtinėje ar širdies ritmo sutrikimai. Hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo pasižymi tuo, kad jai nėra būdingi kojų patinimai, nuolatinis dusulys ar ilgalaikis drėgnas kosulys. Negydoma ši būklė didina miokardo infarkto, insulto, inkstų pažeidimo ir kitų sunkių komplikacijų riziką, todėl svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį ir laiku kreiptis į gydytoją.

Širdies raumens struktūrinius ir funkcinius pakitimus sukelia nuolat padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (arterinė hipertenzija). Tai verčia širdį dirbti intensyviau, todėl jos raumuo storėja ir standėja. Dėl šių pokyčių širdžiai tampa sunkiau prisitaikyti prie organizmo kraujotakos poreikių ir palaikyti efektyvią kraujo tėkmę.

Viena pagrindinių ir dažniausių padidėjusio kraujospūdžio priežasčių yra kraujagyslių susiaurėjimas ir elastingumo praradimas. Šiuos procesus sukelianti priežastis nėra tiksliai žinoma. Manoma, kad įtakos turi genetinis polinkis ir gyvensenos veiksnių sąveika. Tai gali būti daug riebalų ar druskos turinti mityba, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris ar patiriamas lėtinis stresas.

Rečiau arterinę hipertenziją sąlygoja kiti sveikatos sutrikimai. Dažniausiai tai yra inkstų, antinksčių ar skydliaukės ligos bei šalutinis tam tikrų vaistų (pvz., kontraceptikų) poveikis.

Jei išmatuojate padidėjusį kraujospūdį arba jaučiate minėtus simptomus, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją. Jis pokalbio metu įvertins jūsų nusiskundimus bei paskirs reikalingus tyrimus ir rekomenduos tolimesnius veiksmus.

Dažniausiai atliekami šie tyrimai:

• bendrojo kraujo tyrimas, siekiant įvertinti bendrą organizmo būklę;
• biocheminiai kraujo tyrimai, leidžiantys įvertinti kitų organų funkciją (pvz., inkstų, kepenų);
• bendras šlapimo tyrimas, padedantis nustatyti su inkstų ligomis susijusias problemas;
• lipidograma atliekama, siekiant nustatyti kraujo riebalų pokyčius ir įvertinti komplikacijų riziką;
• elektrokardiograma leidžia įvertinti širdies veiklą ir įtarti struktūrinius širdies pakitimus;
• inkstų ir pilvo organų echoskopija parodo, ar yra kitų vidaus organų pažeidimų.

Nustačius hipertenzinę širdies ligą, šeimos gydytojas išrašo siuntimą pas gydytoją kardiologą. Specialistas atlieka vaizdinius širdies tyrimus (pvz., širdies ultragarsą), leidžiančius įvertinti struktūrinius pakitimus bei nustatyti, ar yra širdies nepakankamumo požymių. Taip pat dėl komplikacijų rizikos kartu rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją oftalmologą, rečiau – nefrologą.

Hipertenzinės širdies ligos be širdies nepakankamumo gydymas dažniausiai prasideda nuo kraujospūdžio kontrolės ir gyvenimo būdo pokyčių. Pagrindinės priemonės yra:

• medikamentai (pvz., AKF inhibitoriai), kurie praplečia kraujagysles bei mažina jų pasipriešinimą ir taip palengvina kraujo tėkmę.
• vaistai, retinantys širdies dažnį ir susitraukimo jėgą (pvz., betaadrenoblokatoriai), mažina širdies apkrovą ir tokiu būdu kraujospūdis tampa mažesnis;
• vaistai, skatinantys šlapimo išsiskyrimą (pvz., diuretikai), mažina kraujo tūrį organizme ir tiesiogiai sumažina spaudimą į kraujagyslių sieneles ir pasireiškiančius patinimus.

Taip pat svarbu riboti druskos ar daug riebalų turinčių produktų vartojimą, reguliariai mankštintis bei vengti streso ir žalingų įpročių.

Pradinį hipertenzinės ligos gydymą skiria šeimos gydytojas. Jeigu kraujospūdis sunkiai koreguojasi ar pasireiškia komplikacijos, gydymo planą sudaro ir koordinuoja kardiologas.

• Rekomenduojama vartoti daugiau daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, riboti sočiųjų riebalų ir perdirbto maisto kiekį.
• Patariama suvartoti ne daugiau kaip apie 5 g druskos per dieną, nes per didelis druskos kiekis gali didinti kraujospūdį.
• Bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę (pvz., greitas ėjimas, važiavimas dviračiu) padeda palaikyti normalų kraujospūdį.
• Antsvoris ir nutukimas didina kraujospūdžio padidėjimo riziką. Net nedidelis svorio sumažėjimas gali turėti teigiamą poveikį.
• Rūkymas pažeidžia kraujagysles ir didina širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
• Per didelis alkoholio kiekis gali didinti kraujospūdį, todėl rekomenduojama jį riboti.
• Nuolatinis stresas gali turėti įtakos kraujospūdžiui, todėl svarbu skirti dėmesio poilsiui, miegui ir atsipalaidavimo veikloms.
• Reguliarus kraujospūdžio tikrinimas. Net jei nėra simptomų, rekomenduojama periodiškai matuoti kraujospūdį ir, esant poreikiui, pasitarti su gydytoju.

Jei jaučiate nuolatinį spaudimą krūtinėje ar išmatuojate padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, verta pasitarti su šeimos gydytoju. Hipertenzinė širdies liga yra itin dažna būklė, tačiau tinkama priežiūra ir gydymas gali padėti valdyti ligą ir išvengti komplikacijų. Pasirūpinus savimi dabar, galima išvengti rimtesnių sveikatos problemų ateityje bei džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu ilgiau.