Aukštas kraujo spaudimas

• Aukštas kraujospūdis dažniausiai išsivysto dėl kraujagyslių elastingumo sumažėjimo, ilgalaikio streso, nesubalansuotos mitybos, antsvorio ar mažo fizinio aktyvumo. Didelę reikšmę turi ir genetinis polinkis.
• Tai viena dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių pasaulyje, paveikianti milijonus žmonių bei didinanti mirtingumo riziką.
• Nors kai kuriems asmenims pasireiškia galvos skausmas, svaigimas, nuovargis ar širdies ritmo sutrikimai, dažnai padidėjęs ilgą laiką išlieka be aiškių klinikinių požymių.
• Išmatavus padidėjusį kraujospūdį ar pastebėjus minėtus simptomus, rekomenduojame nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją, kad laiku gautumėte tinkamą gydymą.

Aukštas kraujo spaudimas neturėtų būti nuvertinamas – jis gali sukelti rimtų sveikatos problemų, todėl svarbu jį laiku diagnozuoti ir tinkamai kontroliuoti.

Gyd. Lukas R.

Neretai aukštas kraujo spaudimas pasireiškia be aiškių simptomų. Kartais gali būti jaučiamas galvos skausmas pakaušio srityje, pasireikšti galvos svaigimas, nuovargis ar bendras silpnumas.

Ilgainiui atsiranda dusulys, širdies ritmo sutrikimai, kojų tinimas bei sumažėjęs fizinio krūvio toleravimas.

Jeigu kraujospūdis pakyla staiga, gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, kraujavimas iš nosies, regos, kalbos ar sąmonės sutrikimai. Šiuo atveju būtina skubi pagalba.

Aukštą kraujo spaudimą dažniausiai sąlygoja kraujagyslių spindžio susiaurėjimas ir elastingumo praradimas. Šie pakitimai lemia padidėjusį arterijų pasipriešinimą kraujo tėkmei ir tokiu būdu sukelia kraujo spaudimo padidėjimą. Kas lemia šių procesų atsiradimą, nėra tiksliai žinoma. Manoma, jog tai atsiranda dėl genetinių ir netinkamos gyvensenos veiksnių sąveikos. Tai gali būti daug riebalų ar druskos turinti mityba, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris ar patiriamas lėtinis stresas.

Retesniais atvejais padidėjęs kraujospūdis gali kilti dėl kitų sveikatos sutrikimų. Dažniausiai priežastimi tampa inkstų ar antinksčių ligos, skydliaukės problemos ar šalutinis tam tikrų vaistų (pvz., kontraceptikų) poveikis.

Jei pastebėjote padidėjusį kraujo spaudimą ar jaučiate minėtus simptomus, pirmiausia kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis įvertins jūsų nusiskundimus ir bendrą sveikatos būklę bei paskirs būtinus tyrimus ar specialistų konsultacijas.

Aukštas kraujo spaudimas laikomas tada, kai išmatuojamas arterinis kraujo spaudimas (AKS) yra daugiau nei 140/90 mmHg. Įprastai šeimos gydytojas rekomenduoja apie 1 - 2 savaites vesti AKS dienyną, atliekant matavimus du kartus dienoje. Tai padeda įvertinti realius kraujospūdžio pokyčius užsiimant įprasta kasdiene veikla.

Siekiant įvertinti bendrą organizmo būklę, komplikacijas ar galimas padidėjusio kraujospūdžio priežastis, atliekami papildomi tyrimai:

• bendrojo kraujo tyrimas padeda įvertinti bendrą organizmo būklę;
• biocheminiai kraujo tyrimai, kurie leidžia įtarti kitų organų funkcijos (pvz.: inkstų, kepenų) sutrikimus;
• bendras šlapimo tyrimas padeda nustatyti su inkstų ligomis susijusius pakitimus;
• lipidograma atliekama siekiant nustatyti kraujo riebalų pokyčius ir įvertinti komplikacijų riziką;
• elektrokardiograma leidžia įvertinti širdies veiklą ir įtarti struktūrinius širdies pakitimus;
• inkstų ir pilvo organų echoskopija parodo, ar yra kitų vidaus organų pažeidimų.

Nustačius aukštą kraujo spaudimą, rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją kardiologą ir oftalmologą, rečiau - nefrologą. Specialistai atlieka išsamesnius tyrimus, kurie leidžia įvertinti arterinės hipertenzijos priežastis bei sukeltą kitų organų pažaidą.

• Skiriami medikamentai (pvz., AKF inhibitoriai), kurie praplečia kraujagysles bei mažina jų pasipriešinimą ir taip palengvina kraujo tėkmę.
• Vaistai, retinantys širdies dažnį ir susitraukimo jėgą (pvz., betaadrenoblokatoriai), mažina širdies apkrovą ir tokiu būdu kraujospūdis tampa mažesnis.
• Vaistai, skatinantys šlapimo išsiskyrimą (pvz., diuretikai), mažina kraujo tūrį organizme ir tiesiogiai sumažina spaudimą į kraujagyslių sieneles.

Itin svarbu koreguoti mitybą, ribojant druskos ir riebaus maisto vartojimą, užtikrinti reguliarų fizinį aktyvumą, vengti streso bei žalingų įpročių.

Pradinį padidėjusio kraujo spaudimo gydymą skiria šeimos gydytojas. Jeigu kraujospūdis sunkiai koreguojamas ar pasireiškia komplikacijos, gydymo planą sudaro ir reguliuoja kardiologas.

• Reguliariai kontroliuoti kūno svorį, vengdami antsvorio, nes tai didina kraujospūdžio riziką ir apsunkina širdies darbą.
• Mažinkite druskos suvartojimą, nes per didelis natrio kiekis organizme skatina skysčių susilaikymą ir kraujospūdžio didėjimą.
• Užtikrinkite reguliarų fizinį aktyvumą, bent 150 minučių vidutinio intensyvumo mankštos per savaitę, kuris gerina širdies ir kraujagyslių veiklą bei padeda reguliuoti kraujospūdį.
• Venkite streso bei pasirūpinkite pakankamu poilsiu ir kokybišku miegu, nes nuolatinė emocinė įtampa skatina hormonų, didinančių kraujospūdį, išsiskyrimą.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į kitus rizikos veiksnius, tokius kaip rūkymas ar per didelis alkoholio vartojimas, kurie gali komplikuoti kraujospūdžio kontrolę ir didinti komplikacijų tikimybę.

Jeigu jaučiate dažną galvos skausmą, svaigimą, širdies plakimo sutrikimus ar kitus minėtus simptomus, svarbu nedelsti ir pasitarti su gydytoju. Aukštas kraujospūdis yra labai dažnas reiškinys, tačiau ankstyva diagnostika ir tinkama priežiūra leidžia efektyviai kontroliuoti būklę ir išvengti rimtų sveikatos sutrikimų. Pasirūpinus savimi laiku, galima išlaikyti gerą savijautą ir gyventi pilnavertį gyvenimą ilgiau.