Nugaros skausmas

• Nugaros skausmą įprastai sukelia raumenų įtampa, stuburo struktūriniai pokyčiai ar nervų dirginimas. Jis gali atsirasti dėl netinkamos laikysenos, per didelės fizinės apkrovos ar traumos.
• Apie 80 % žmonių patiria nugaros skausmą bent kartą gyvenime ir tai yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į gydytojus.
• Būdingiausi simptomai yra ryškus skausmas, kuris gali būti lokalus ar plisti į kitas kūno dalis, bei raumenų sąstingis ir spazmai.
• Jei įtariate, kad jūsų nugaros skausmas yra rimtesnės problemos ženklas, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į šeimos gydytoją.

Atkreipkite dėmesį į nuolatinį ar pasikartojantį nugaros skausmą – tai gali būti pirmieji rimtesnių sveikatos problemų požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Agnė K.

Nugaros skausmas dažniausiai kyla dėl raumenų įtampos ar padidėjusios stuburo apkrovos. Tai dažniausiai susiję su netaisyklinga laikysena, nutukimu, staigiais judesiais ar per dideliu ar per mažu fiziniu krūviu. Taip pat įtakos gali turėti ir patiriamas stresas.

Kita dažna priežastis yra stuburo trauminiai ar amžiniai pokyčiai. Stuburo tarpslankstelinių diskų susidėvėjimas ar kanalo susiaurėjimas bei išvaržos sukelia nervų šaknelių spaudimą ir dirginimą, o tai lemia skausmo atsiradimą. Nugaros slankstelių sąnarių uždegiminiai pažeidimai (pvz., dėl osteoartrito ar reumatoidinio artrito) taip pat sąlygoja diskomforto ir apsunkintų judesių pasireiškimą.

Rečiau nugaros skausmas siejamas su infekciniais, vėžiniais ar sisteminiais susirgimais.

Jei jaučiate nugaros skausmą ar kitus su juo susijusius simptomus, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins jūsų būklę, paklaus apie skausmo pobūdį, trukmę, stiprumą ir kitus svarbius faktorius, kurie padės įtarti galimas priežastis ir paskirti tinkamus tyrimus ar gydymą.

Iš pradžių šeimos gydytojas paskiria stuburo rentgenogramą, kuri leidžia įvertinti ir įtarti stuburo pažeidimus. Taip pat atliekami bendrojo kraujo (BKT) ir uždegiminių rodiklių (CRB, ENG) tyrimai dėl infekcinio ar sisteminio uždegimo įvertinimo.

Jeigu skausmas lokalizuojasi apatinėje nugaros dalyje, atliekamas bendrojo šlapimo (BŠT) ir pilvo organų ultragarsinis tyrimas, siekiant atmesti ar patvirtinti panašų skausmą sukeliančias inkstų infekcijas ar ligas.

Pasireiškus skausmui vidurinėje (krūtininėje) nugaros dalyje, dažnai užrašoma elektrokardiograma (EKG), siekiant atmesti skausmą sukeliančias širdies ligas.

Įtariant struktūrinius stuburo pokyčius, rekomenduojama gydytojo neurologo konsultacija. Specialistas gali atlikti išsamesnius vaizdinius tyrimus (pvz., kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas) ir tiksliau įvertinti skausmą sukėlusias priežastis.

Nugaros skausmo gydymas dažniausiai pradedamas nuo paprasčiausių ir mažiau invazinių metodų. Priklausomai nuo skausmo priežasties ir intensyvumo, šeimos gydytojas gali rekomenduoti įvairias gydymo strategijas:

• skausmui malšinti skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (pvz., ibuprofenas, diklofenakas). Vaistai gali būti geriami ar leidžiami į raumenį. Šie medikamentai slopina skausmą bei mažina nervinių šaknelių uždegimą;
• raumenų spazmams mažinti gali būti rekomenduojami raumenis atpalaiduojantys preparatai;
• neretai vartojami vaistai (pvz., gabapentinas), slopinantys nervų sistemos aktyvumą ir tokiu būdu mažinantys skausmą.
• esant stipriam uždegimui ar nervų dirginimui, gydytojas gali svarstyti trumpalaikį gliukokortikoidų vartojimą. Šie vaistai greitai ir efektyviai mažina uždegiminius procesus.

Taip pat svarbi ir fizinė terapija. Kineziterapeutai gali sudaryti specialius pratimų planus, kurie padeda stiprinti nugaros raumenis ir gerinti laikyseną, mažinant skausmą. Šilumos ar šalčio terapija gali būti naudojama skausmui malšinti ir raumenų įtampai mažinti.

Išliekant itin stipriems skausmams, galima gydytojo konsultacija skausmo klinikoje. Skausmo specialistai sudaro medikamentinio gydymo planą, o nesant efekto gali būti atliekamos nervų blokados.

Jei konservatyvus gydymas neveiksmingas, gali būti taikomas chirurginis gydymas. Šį metodą sprendžia gydytojai neurochirurgai.

• Išlaikykite taisyklingą laikyseną. Stovint ar sėdint palaikykite natūralią stuburo padėtį. Ilgai sėdint darykite reguliarias pertraukas, keiskite kūno padėtį ir naudokite ergonomišką kėdę bei darbo stalą.
• Stiprinkite nugaros ir liemens raumenis. Reguliarus fizinis aktyvumas gerina lankstumą, koordinaciją ir stuburo stabilumą. Rekomenduojami pratimai: plaukimas, vaikščiojimas ar specialūs kineziterapijos pratimai, skirti liemens raumenų stiprinimui.
• Venkite per didelės fizinės apkrovos. Staigių judesių, netinkamo sunkių daiktų kėlimo ar pernelyg intensyvių krūvių metu gali atsirasti traumos. Kelkite daiktus taisyklingai: sulenkite kelius, laikykite tiesią nugarą ir nenaudokite juosmens kaip svirties.
• Kontroliuokite kūno svorį. Antsvoris didina stuburo apkrovą ir skatina degeneracinius pakitimus. Subalansuota mityba ir reguliari fizinė veikla padeda išlaikyti optimalų svorį bei sumažinti nugaros skausmo riziką.

Be šių pagrindinių priemonių, verta atkreipti dėmesį į darbo ir poilsio režimą – pervargimas ir nuolatinis stresas gali skatinti raumenų įtampą. Taip pat svarbu vengti rūkymo, nes jis neigiamai veikia kraujotaką, o tai mažina audinių aprūpinimą deguonimi ir sukelia uždegimus.

Ar jaučiate nuolatinį nugaros skausmą, raumenų sąstingį ar spazmus, kurie trukdo laisvai judėti? Ar bandėte gydytis savarankiškai, tačiau būklė nepagerėjo? Šeimos gydytojo konsultacija ir tinkamas gydymas leidžia greičiau grįžti į kasdienę rutiną be diskomforto bei išvengti rimtesnių komplikacijų. Jūsų sveikata yra svarbi, todėl nelikite vieni su šia problema – profesionali pagalba yra lengvai pasiekiama, kai jos reikia.