Purpura

• Purpura – tai odos ir gleivinių bėrimas, kuriam būdingas kraujosruvų atsiradimas dėl smulkių kraujagyslių pažeidimo ir kraujo išsiliejimo po oda.
• Šis simptomas gali pasireikšti įvairiose amžiaus grupėse ir dažnai rodo kraujo krešėjimo sutrikimus ar imuninės sistemos reakcijas.
• Bėrimui būdingos raudonai violetinės dėmelės, kurios nepabąla paspaudus odą. Taip pat kartu gali pasireikšti karščiavimas, skausmas ar pykinimas.
• Pastebėjus purpurą, svarbu atkreipti dėmesį į jos atsiradimo vietą ir dydį, nes tai gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas.

Atkreipkite dėmesį į atsiradusias odos ir gleivinių kraujosuvas – tai gali būti svarbus požymis, kurį būtina laiku įvertinti ir aptarti su gydytoju.

Gyd. Lukas R.

Purpura pasireiškia raudonos ar tamsiai violetinės spalvos dėmelėmis, atsirandančiomis odoje ar gleivinėse dėl kraujo išsiliejimo į audinius. Bėrimas gali pasireikšti smulkiais taškeliais ar didesnėmis dėmėmis bei dažniausiai atsiranda staiga ir yra linkęs plisti. Pagrindinis purpuros požymis, leidžiantis atskirti nuo kitų bėrimų tipų, yra tai, jog paspaudus bėrimas neišnyksta.

Neretai purpurą lydi tokie simptomai kaip:

• galvos ir pilvo skausmas;
• karščiavimas;
• šaltkrėtis;
• pykinimas ir vėmimas;
• sunkesniais atvejais gali pasireikšti sąmonės sutrikimai.

Jeigu bėrimas susijęs su krešumo sutrikimais, pastebimas kraujas šlapime ar išmatose.

Purpuros atsiradimą įprastai lemia kraujagyslių sienelių pažeidimai arba sutrikusi kraujo krešėjimo funkcija. Neretai tai būna dėl padidėjusio kraujagyslių trapumo, kuris atsiranda dėl senėjimo, vitamino C trūkumo ar tam tikrų ligų. Dažniausios kraujagyslių pažeidimo priežastys yra traumos ar infekciniai susirgimai (pvz., meningokokinė infekcija).

Taip pat purpura gali atsirasti, kai sumažėja kraujo krešėjimo ląstelių – trombocitų arba sutrinka jų funkcija, kurią sąlygoja įvairios kraujo ligos.

Be to, kraujosruvų atsiradimas gali pasireikšti dėl autoimuninių ligų (pvz., sisteminė raudonoji vilkligė), kurios sukelia kraujagyslių pažeidimus ir kraujo išsiliejimą. Retesniais atvejais bėrimą sukelia kraujagyslių uždegimas, inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimai, genetinės ligos, alerginės reakcijos ar šalutinis vaistų poveikis.

Jei pastebite purpurai būdingus požymius, svarbu pasitarti su šeimos gydytoju. Jis pokalbio metu įvertins nusiskundimus, bėrimo pobūdį bei paskirs pradinius tyrimus ir rekomenduos tolimesnius veiksmus.

Dažniausiai šeimos gydytojas skiria šiuos tyrimus:

• bendrojo kraujo tyrimą, kuris leidžia nustatyti trombocitų kiekio pokyčius;
• C reaktyvųjį baltymą (CRB) – įvertinamas infekcinis uždegimas organizme;
• eritrocitų nusėdimo greičio tyrimą (ENG) – leidžia įtarti sisteminių ar lėtinių uždegimų buvimą (pvz., vaskulitas);
• biocheminius kraujo tyrimus dėl kitų organų funkcijos įvertinimo;
• krešėjimo faktorių tyrimą – vertinama kraujo krešėjimo funkcija;
• šlapimo tyrimą, siekiant įvertinti šlapimo pokyčius.

Jeigu simptomai rodo sudėtingesnę ligą ar reikalingas išsamus vertinimas, šeimos gydytojas gali išrašyti siuntimą pas hematologą.

Specialistas atlieka išsamius krešėjimo funkcijos, imunologinius ar biopsinius tyrimus, kurie leidžia nustatyti purpurą sukėlusias priežastis ir skirti tinkamą gydymą.

Jeigu tikėtina infekcinė bėrimo priežastis, rekomenduojama infekcinių ligų gydytojo konsultacija.

Gydymas skiriamas atsižvelgiant į bėrimą sukėlusią priežastį.

• Infekcijos metu dažniausiai skiriamas gydymas antibiotikais. Taip pat skiriami vaistai karščiavimui ir skausmui ar uždegimui slopinti bei užtikrinamas pakankamas skysčių suvartojimas.
• Sisteminės uždegiminės ar autoimuninės ligos gydomos imuninę sistemą silpninančiais vaistais, pvz., imunoglobulinai, kortikosteroidai.
• Esant sunkiems atvejams, kai nustatomi krešumo sutrikimai, gali būti skiriami kraujo preparatai (trombocitų masė). Šie gydymo metodai taikomi ligoninėje, kuomet situacija tampa pavojinga gyvybei.

Dėl gydymo sprendimų dažniausiai konsultuoja hematologas, kuris specializuojasi kraujo ligų diagnostikoje ir gydyme.

• Venkite ilgalaikio ir intensyvaus fizinio krūvio, kuris gali sukelti kraujagyslių pažeidimus ar trombocitų funkcijos sutrikimus.
• Užtikrinkite pakankamą vitaminų, ypač vitamino C ir K, suvartojimą, nes jie stiprina kraujagyslių sieneles ir gerina kraujo krešėjimą.
• Vaistus vartokite taip, kaip nurodė gydytojas, o atsiradus neįprastam šalutiniam poveikiui - pasikonsultuokite.
• Reguliariai atlikite kraujo tyrimus kas 1 - 2 metus, jog galėtumėte laiku pastebėti beprasidedančius pokyčius.
• Stiprinkite imuninę sistemą, užtikrindami subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą ir kokybišką poilsį.

Jeigu pastebėjote purpurai būdingus požymius, kurie nepraeina ilgą laiką, svarbu nedelsti ir pasitarti su specialistu. Tinkama priežiūra gali užkirsti kelią komplikacijoms ir pagerinti savijautą. Jūsų sveikata verta dėmesio ir tinkamo gydymo – rūpinkitės ja laiku ir atsakingai.