Kraujagyslinis galvos skausmas

• Kraujagyslinis galvos skausmas atsiranda dėl smegenų kraujagyslių spazmų, uždegimo ar kraujotakos sutrikimų, kurie sąlygoja skausmo impulsų atsiradimą nervų galūnėse.
• Šis skausmo tipas dažnai susijęs su stresu, kraujospūdžio svyravimais, arterijų susiaurėjimu ar išsiplėtimu. Dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gali varginti jaunesnius suaugusiuosius ar paauglius.
• Dažniausi simptomai – pulsuojantis ar spaudžiantis skausmas galvos srityje, neretai lydimas pykinimo, galvos svaigimo ar regos sutrikimų.
• Kraujagyslinis galvos skausmas gali būti laikinas arba lėtinis, todėl svarbu stebėti jo dažnumą ir intensyvumą, ypač jei skausmas keičiasi ar stiprėja.

Atkreipkite dėmesį į dažnus ar stiprius galvos skausmus, kurie gali signalizuoti apie smegenų kraujotakos problemas – svarbu nedelsti ir laiku pasitarti su gydytoju.

Gyd. Agnė K.

Viena pagrindinių priežasčių yra galvos smegenų kraujagyslių tonuso pokyčiai. Staigus kraujagyslių išsiplėtimas ar susiaurėjimas aktyvina skausmo receptorius bei sąlygoja uždegiminius procesus aplink nervų galūnėles.

Skausmo priepuolius provokuoja arterinio kraujospūdžio svyravimai, hormonų disbalansas, stresas ir emocinė įtampa, nuovargis bei rūkymas ir alkoholio vartojimas.

Retesniais atvejais įtakos gali turėti ir paveldimumas, lemiantis padidėjusį nervų sistemos jautrumą kraujagyslių tonuso pokyčiams.

Kraujagyslinis galvos skausmas dažniausiai būna pulsuojančio pobūdžio, gali trukti trumpai ar užsitęsti iki kelių dienų (pvz., migrena). Neretai kartu lydi pykinimas ir vėmimas bei padidėjęs jautrumas garsams ar šviesai.

Svarbiausias diagnostikos etapas yra paciento apklausa. Šeimos gydytojas įvertina skausmo pobūdį, simptomų eigą bei skausmą provokuojančius veiksnius.

Taip pat gydytojas gali atlikti papildomus tyrimus:

• bendrojo kraujo tyrimą, leidžiantį įvertinti bendrą organizmo būklę ir jame vykstančius uždegiminius procesus;
• lipidogramą, kuri parodo kraujo riebalų apykaitos sutrikimus, kurie yra svarbūs kraujagyslių būklei;
• gliukozės koncentracijos tyrimą, atliekamą dėl cukrinio diabeto rizikos, kuris gali lemti kraujotakos sutrikimus;
• elektrokardiogramą, siekiant įvertinti širdies veiklą.

Dėl detalesnio ištyrimo šeimos gydytojas nukreipia pas gydytoją neurologą. Specialistas gali atlikti papildomus tyrimus, kurie leidžia nustatyti smegenų kraujotakos ar struktūrinius pokyčius bei įvertinti nervų sistemos veiklą.

Esant kraujospūdžio svyravimams ar širdies veiklos sutrikimams, reikalinga gydytojo kardiologo konsultacija.

• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas ar naproksenas) padeda sumažinti ūmų galvos skausmą.
• Specifiniai migrenos vaistai (triptanai) – veiksmingi vidutinio ar stipraus intensyvumo priepuoliams. Šie vaistai veikia kraujagyslių tonusą ir slopina nervinių signalų perdavimą, tokiu būdu malšindami galvos skausmą.
• Skiriami galvos smegenų kraujotaką gerinantys medikamentai.
• Padidėjusiam kraujospūdžiui mažinti skiriami antihipertenziniai vaistai.
• Kartais gali būti skiriami vaistai, malšinantys pykinimą ir vėmimą.
• Rekomenduojama pasirūpinti reguliariu miego režimu bei vengti skausmo priepuolius provokuojančių veiksnių.

Šeimos gydytojas dažniausiai išrašo ūmų skausmą, kraujotaką gerinančius ar kitus simptomus lengvinantį gydymą. Specifinius migrenos vaistus skiria gydytojas neurologas.

Pasireiškus ūmiam galvos skausmui, kurį lydi vėmimas, regos ar sąmonės sutrikimai, svarbu nedelsti ir vykti į skubios pagalbos skyrių.

• Reguliariai stebėkite ir kontroliuokite kraujospūdį, nes jo svyravimai dažnai sukelia kraujagyslinį galvos skausmą.
• Venkite streso ir nuolatinės emocinės įtampos, taikykite atsipalaidavimo technikas, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimus ar meditaciją.
• Užtikrinkite kokybišką ir pakankamą miegą, nes miego trūkumas ar jo sutrikimai gali neigiamai paveikti kraujagyslių tonusą.
• Pasirūpinkite subalansuota mityba, siekiant sumažinti cholesterolio kiekį ir palaikyti kraujagyslių sveikatą.
• Ribokite ar visai atsisakykite žalingų įpročių.

Rekomenduojama reguliariai atlikti profilaktinius sveikatos patikrinimus, kad būtų įvertinti rizikos veiksniai ir prireikus koreguojamas gydymo planas.

Jei vargina pulsuojantis ar spaudžiantis galvos skausmas, lydimas pykinimo ar svaigimo pojūčio, nedelskite ir pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Kraujagysliniai galvos skausmai nėra retas reiškinys, tačiau tinkama prevencija ir gydymas gali ženkliai pagerinti savijautą ir užkirsti kelią komplikacijoms. Pasirūpinkite savo sveikata – tai gali padėti gyventi komfortiškai ir produktyviai.