Supraventrikulinė tachikardija

• Supraventrikulinė tachikardija – tai staigus širdies ritmo pagreitėjimas, atsirandantis dėl elektrinių impulsų sutrikimų viršutinėje širdies dalyje.
• Šis sutrikimas gana dažnas, ypač jauname ir vidutinio amžiaus žmonių tarpe, ir gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku.
• Dažniausi simptomai – širdies plakimo sustiprėjimas, dusulys, galvos svaigimas, silpnumas ar net trumpalaikis sąmonės praradimas.
• Pastebėjus šiuos požymius, svarbu laiku pasitarti su šeimos gydytoju, kuris padės nustatyti diagnozę ir paskirs tinkamą gydymą.

Supraventrikulinė tachikardija neturėtų būti nuvertinama – ji gali sukelti rimtų širdies veiklos sutrikimų, todėl būtina ją laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti.

Gyd. Agnė K.

Pirmieji supraventrikulinės tachikardijos požymiai dažniausiai pasireiškia staigiu širdies plakimo pagreitėjimu, kuris gali būti juntamas kaip stiprus, ritmiškas arba plazdantis širdies dūžis krūtinėje. Šis jausmas dažnai kyla netikėtai ir gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, dažniausiai pasireiškia ramybės metu arba po fizinio krūvio. Kartu gali atsirasti lengvas spaudimas krūtinėje arba nepatogumas, ypač širdies srityje.

Laikui bėgant arba jei priepuoliai kartojasi, simptomai gali keistis – širdies plakimas gali tapti dar greitesnis ir intensyvesnis, o priepuoliai trukti ilgiau. Kai kuriems žmonėms gali atsirasti silpnumas, galvos svaigimas ar net trumpalaikis sąmonės netekimas, ypač jei širdies ritmas labai sutrinka. Kartais simptomai gali būti ne tokie ryškūs, bet dažni, sukelti bendrą nuovargį ir sumažinti fizinį pajėgumą.

Kiti galimi lydintys simptomai:

• Dusulys arba kvėpavimo sutrikimai
• Pykinimas arba skrandžio pojūčiai
• Šaltkrėtis arba prakaitavimas
• Nerimas arba nerimo jausmas
• Lengvas galvos svaigimas arba silpnumas
• Skausmas ar spaudimas krūtinėje, kuris nėra stiprus, bet jaučiamas nuolatos

Dažniausia supraventrikulinės tachikardijos priežastis yra širdies elektrinio laidumo sistemos pakitimai, kai susidaro papildomi elektriniai keliai arba žiedai, leidžiantys impulsams cirkuliuoti ir sukelti pernelyg greitą širdies ritmą. Šie laidumo ypatumai gali būti įgimti arba atsirasti dėl širdies struktūrinių pokyčių, pavyzdžiui, dėl ankstesnių širdies ligų ar pažeidimų. Tokie pakitimai dažniausiai lokalizuojasi prieširdžiuose ar jungtyje tarp prieširdžių ir skilvelių, kur elektriniai signalai įprastai reguliuoja širdies ritmą.

Be pagrindinių laidumo sutrikimų, papildomai prie supraventrikulinės tachikardijos gali prisidėti tam tikri medžiagų apykaitos pokyčiai, pavyzdžiui, elektrolitų disbalansas kraujyje, kuris veikia širdies raumens ląstelių elektrinį aktyvumą. Taip pat hormoniniai svyravimai, ypač skydliaukės veiklos pakitimai, gali daryti įtaką širdies ritmui. Kai kuriais atvejais tachikardiją sukelia tam tikrų medžiagų poveikis, pavyzdžiui, pernelyg didelis kofeino, nikotino ar kai kurių vaistų vartojimas, kurie stimuliuoja širdies darbą.

Amžius ir lytis taip pat gali turėti įtakos priežasčių pasireiškimui. Jaunesniems žmonėms dažniau pasitaiko įgimti laidumo sistemos ypatumai, o vyresniems – struktūriniai širdies pokyčiai, susiję su kitomis širdies ligomis. Moterims hormoniniai pokyčiai gali stipriau paveikti širdies ritmą, todėl kai kurios tachikardijos formos yra dažnesnės būtent tarp moterų. Tokiu būdu supraventrikulinės tachikardijos priežastys dažnai susideda iš kelių tarpusavyje susijusių veiksnių, kurie veikia širdies elektrinį aktyvumą ir ritmo reguliavimą.

Jei įtariate supraventrikulinę tachikardiją arba jaučiate jos simptomus, svarbu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Šeimos gydytojas įvertins simptomus, apklaus jus apie sveikatą ir, jei reikia, paskirs pradinius tyrimus bei rekomenduos tinkamą gydymą.

Dažniausiai šeimos gydytojo skiriami tyrimai supraventrikulinei tachikardijai įvertinti yra:

• Elektrokardiograma, registruoja širdies elektrinę veiklą
• Kraujospūdžio matavimas, parodo kraujospūdžio pokyčius
• Bendras kraujo tyrimas, padeda nustatyti bendrą organizmo būklę
• Skydliaukės funkcijos tyrimai, įvertina hormonų lygį
• Gliukozės kiekio kraujyje nustatymas, vertina cukraus kiekį kraujyje

Jei simptomai yra intensyvūs arba liga sudėtingesnė, šeimos gydytojas gali išrašyti siuntimą pas kardiologą.

Kardiologas specializuojasi širdies ir kraujagyslių ligų gydyme. Šis specialistas atlieka sudėtingesnius tyrimus, kurie padeda tiksliai nustatyti tachikardijos priežastis ir paskirti tinkamą gydymą. Kardiologas dažnai skiria:

• Holterio monitoravimą, ilgalaikė elektrokardiograma
• Echoskopiją, širdies struktūros ir funkcijos vertinimas
• Streso testą, širdies veiklos įvertinimas fizinio krūvio metu

• Pradinė supraventrikulinės tachikardijos gydymo taktika dažnai apima gyvenimo būdo korekcijas, pavyzdžiui, kofeino, nikotino ir alkoholio vartojimo sumažinimą, streso valdymą bei reguliarų fizinį aktyvumą. Vaistų terapija skiriama siekiant sulėtinti širdies ritmą arba stabilizuoti elektrinę širdies veiklą. Dažniausiai vartojamos veikliosios medžiagos yra beta adrenoblokatoriai arba kalcio kanalų blokatoriai, kurie padeda kontroliuoti širdies plakimą.

• Jei pradiniai gydymo metodai nepakankamai veiksmingi arba tachikardijos priepuoliai yra dažni ir sunkūs, gydytojas gali rekomenduoti invazines procedūras, pavyzdžiui, kateterinę abliaciją. Ši procedūra atliekama kardiologo specialisto ir leidžia pašalinti ar neutralizuoti papildomus elektrinius kelius, kurie sukelia ritmo sutrikimus. Tai dažnai suteikia ilgalaikį arba net visišką ligos kontrolę.

• Ilgalaikė ar palaikomoji priežiūra būtina pacientams, kuriems tachikardija yra lėtinė arba susijusi su kitomis širdies ligomis. Tokiais atvejais gydytojas reguliariai stebi širdies ritmą, koreguoja vaistų dozes ir, jei reikia, taiko papildomus tyrimus. Šią priežiūrą dažniausiai vykdo kardiologas arba ritmo sutrikimų specialistas.

• Sumažinti kofeino, nikotino ir alkoholio vartojimą, nes šios medžiagos skatina širdies ritmo pagreitėjimą ir gali išprovokuoti tachikardijos priepuolius
• Valdyti stresą ir emocinę įtampą per atsipalaidavimo technikas, meditaciją ar reguliarią fizinę veiklą, nes stresas dažnai veikia širdies elektrinę veiklą
• Išlaikyti normalų elektrolitų balansą organizme, ypač kalio ir magnio lygius, tinkamai maitintis ir gerti pakankamai skysčių, nes elektrolitų disbalansas gali skatinti ritmo sutrikimus
• Reguliariai tikrinti skydliaukės funkciją, ypač jei yra jos sutrikimų anamnezėje, nes hormonų svyravimai gali paveikti širdies ritmą

Svarbu atsižvelgti į individualius rizikos veiksnius, tokius kaip ankstesnės širdies ligos ar genetinis polinkis. Taip pat reikėtų stebėti vartojamus vaistus, nes kai kurie medikamentai gali paveikti širdies ritmą. Jei pasireiškia dažni arba intensyvūs širdies plakimo sutrikimai, verta nedelsti ir pasitarti su specialistu dėl išsamesnių tyrimų.

Jei jaučiate netikėtą širdies plakimo pagreitėjimą, dusulį ar silpnumą, o simptomai kartojasi arba nepraeina, tai gana dažnas reiškinys, kurį galima veiksmingai valdyti. Laiku suteikta pagalba padeda išvengti komplikacijų ir pagerina gyvenimo kokybę. Raginame nepamiršti, kad greita reakcija ir tinkama priežiūra gali ženkliai sumažinti priepuolių dažnį bei intensyvumą, suteikdama ramybę ir saugumą kasdienybėje.