Lėtinis cistitas

• Lėtinis cistitas – tai šlapimo pūslės uždegimas, kuris pasikartoja bent tris kartus per pastaruosius metus. Ši problema dažniausiai vargina vyresnes nei 50 m. amžiaus moteris.
• Dažniausia priežastis yra netinkamai išgydytas ūminis cistitas ar nepakankama profilaktika po gydymo.
• Būdingiausi lėtinio cistito simptomai – dažnas ir skausmingas šlapinimasis bei maudimas apatinėje pilvo dalyje.
• Jeigu susiduriate su dažnai besikartojančiais cistitais, svarbu laiku kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli infekciją sukėlusi priežastis ir pradėtas tinkamas gydymas.

Neignoruokite pasikartojančio skausmo ar diskomforto šlapimo pūslėje – tai gali būti pirmieji lėtinio cistito požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Agnė K.

Dažniausiai simptomai yra dažnas ir skubus noras šlapintis, kuris gali varginti tiek dieną, tiek naktį. Taip pat šlapinantis juntamas deginimo ar perštėjimo pojūtis, o apatinėje pilvo dalyje gali būti jaučiamas nuolatinis arba epizodinis skausmas. Kartais šlapimas pasidaro drumstas bei atsiranda kraujo priemaišų.

Ilgainiui gali atsirasti bendras silpnumas, nuovargis ar karščiavimas. Pilvo skausmas stiprėja ir gali plisti į juosmeninę nugaros dalį ar tarpvietės sritį.

Įprastai lėtinio cistito simptomai yra tokie patys kaip ir ūminio. Pagrindinis skirtumas yra tas, jog esant lėtiniam šlapimo pūslės uždegimui simptomai tęsiasi ilgesnį laiką bei kartojasi daugiau kaip 2 kartus per pastaruosius 6 mėnesius ar daugiau kaip 3 kartus per pastaruosius metus.

Dažniausia lėtinio cistito priežastis yra bakterinė infekcija, kuri išlieka šlapimo pūslėje ilgą laiką arba kartojasi po ankstesnių ūmių uždegimų. Šios bakterijos dažnai patenka į šlapimo takus per šlaplę ir sukelia uždegimą, kuris ilgai nepraeina ar sukelia pasikartojančius paūmėjimus. Lėtinio cistito pasireiškimą dažniausiai lemia netinkamai gydyta ūminė infekcija ar nepakankama profilaktika po gydymo.

Ilgalaikis bakterijų buvimas šlapimo pūslėje gali būti susijęs ir su nevisišku šlapimo pūslės ištuštinimu arba šlapimo nutekėjimo sutrikimais. Šias problemas dažniausiai lemia struktūriniai ar anatominiai šlapimo takų ypatumai. Pavyzdžiui, šlaplės susiaurėjimai, šlapimo pūslės sienelės pokyčiai ar kitokie mechaniniai trukdžiai gali trukdyti normaliam šlapimo nutekėjimui, o dubens raumenų nusilpimas sąlygoja šlapimo nelaikymą. Tokie pokyčiai dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms arba po tam tikrų gydymo procedūrų. Šie sutrikimai sudaro palankias sąlygas bakterijoms gyvuoti bei daugintis ir tokiu būdu lemia dažnai pasikartojančius cistitus.

Taip pat reikšmės turi ir imuninė sistema ar gretutinės ligos. Nusilpus imunitetui organizmui yra sunku kovoti su infekcija, todėl simptomai užsitęsia ilgiau. Sergant cukriniu diabetu šlapime atsiranda gliukozės, o tai sudaro itin palankią terpę bakterijų dauginimuisi ir infekcijos pasireiškimui.

Jei susiduriate su dažnai pasikartojančiomis šlapimo pūslės infekcijomis, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertina nusiskundimus, simptomus bei skiria papildomus tyrimus, kurie padeda paskirti tinkamą gydymą.

Šlapimo pūslės uždegimas nustatomas atliekant bendrojo šlapimo tyrimą.

Esant lėtiniam cistitui, dažniausiai atliekamas šlapimo pasėlis. Tai tyrimas, kurio metu auginamos bakterijos ir vertinamas jų jautrumas antibiotikams. Tai leidžia nustatyti tikslų infekcijos sukėlėją ir paskirti tinkamą gydymą.

Jei simptomai yra sudėtingesni ar liga nepraeina, šeimos gydytojas gali siųsti pas gydytoją urologą,kuris atlieka išsamesnius tyrimus:

• šlapimo takų ultragarsą, vertinant organų būklę;
• cistoskopiją – šlapimo pūslės apžiūrą specialiu instrumentu.

Lėtinis cistitas dažniausiai gydomas antibiotikais pagal šlapimo pasėlio rezultatus. Gydymo trukmė priklauso nuo paciento būklės ir simptomų intensyvumo. Lėtinio cistito metu antibiotikų kursas dažniausiai būna ilgesnis negu ūminio atveju.

Simptomų palengvinimui skiriama:

• Skausmui ir uždegimui mažinti skiriami priešuždegiminiai vaistai, tokie kaip ibuprofenas ar paracetamolis.
• Papildomai rekomenduojama vartoti daug skysčių, kad būtų gerinama inkstų funkcija bei infekcijos sukėlėjų pasišalinimas iš organizmo.
• Patariama vartoti šlapimo takus „dezinfekuojančias“ arbatas (pvz.: spanguolių).
• Svarbu laikytis tinkamos higienos bei vengti nuolatinės drėgmės tarpvietės srityje.

Sudėtingesniais atvejais gali būti taikomas imunomoduliuojantis gydymas arba specialūs fizioterapiniai metodai, kurie padeda sumažinti uždegimą ir pagerinti šlapimo pūslės funkciją. Šią gydymo taktiką sprendžia gydytojas urologas.

• Reguliarus ir pakankamas skysčių vartojimas padeda išplauti bakterijas iš šlapimo pūslės, mažindamas infekcijos riziką ir atkryčių tikimybę.
• Po lytinių santykių svarbu pasišlapinti, nes tai apsaugo nuo bakterijų patekimo į šlaplę.
• Tinkama intymi higiena – vengti agresyvių muilų, kvapnių produktų ir pernelyg dažno makšties plovimo, kurie gali sudirginti šlapimo takų gleivinę ir skatinti uždegimą.
• Jei yra šlapimo pūslės ištuštinimo sutrikimų ar šlapimo takų anatominių pakitimų, svarbu gydytojo konsultacija ir, esant poreikiui, gydymas, kuris užkerta kelią bakterijų kaupimuisi ir uždegimo progresavimui.

Jei vargina dažnos ar užsitęsusios šlapimo pūslės infekcijos, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Laiku pradėtas gydymas padeda greičiau suvaldyti simptomus ir išvengti komplikacijų. Tinkamai pasirūpinus savo sveikata gerėja savijauta ir gyvenimo kokybė.