Hematurija

• Hematurija – tai būklė, kai šlapime aptinkamas kraujas. Ji gali būti matoma plika akimi arba nustatoma tik laboratoriniais tyrimais.
• Dažniausios priežastys – šlapimo takų infekcijos, inkstų ar šlapimo pūslės akmenys, inkstų ligos ar traumos.
• Hematuriją gali lydėti papildomi simptomai: pilvo ar nugaros skausmas, deginimas šlapinantis, dažnas šlapinimasis ar bendras silpnumas.
• Pastebėjus kraują šlapime ar kitus minėtus simptomus, svarbu laiku kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nustatys tikslią priežastį ir paskirs reikalingą gydymą.

Atkreipkite dėmesį į kraujo atsiradimą šlapime – tai gali būti svarbus ženklas, kurį būtina kuo greičiau įvertinti gydytojui.

Gyd. Agnė K.

Pagrindinis hematurijos požymis - šlapimo spalvos pokyčiai. Šlapimas gali įgauti rausvą, raudoną ar tamsiai rudą atspalvį, priklausomai nuo kraujo kiekio.

Dažnai hematuriją lydi nugaros ar pilvo šono skausmai, papildomi simptomai, tokie kaip skausmas šone ar nugaros srityje, ypač jei priežastis – inkstų ar šlapimo takų akmenys, skausmingas ar dažnas šlapinimasis, kuris dažniausiai pasitaiko esant infekcijai, bei karščiavimas ar bendras silpnumas. Net jei kraujo šlapime pasirodo tik retkarčiais, šis simptomas gali signalizuoti apie rimtas sveikatos problemas, todėl labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją ir atlikti reikiamus tyrimus.

Viena dažniausių hematurijos priežasčių yra šlapimo sistemos infekciniai susirgimai. Mikroorganizmų sukeltas uždegimas pažeidžia šlapimo takų gleivinę bei smulkiąsias kraujagysles ir sukelia kraujavimą. Taip pat hematurija gali atsirasti ir dėl inkstų akmenų, kurie mechaniškai dirgina šlapimo takus.

Kitos dažnos priežastys – traumos šlapimo takuose arba šlapimo pūslėje, kurios gali būti sukeltos fizinio krūvio, smūgio ar procedūrų metu (pvz., kateterizacija). Retesniais atvejais hematuriją sukelia šlapimo organų navikai ar sisteminės autoimuninės inkstų ligos (pvz., sisteminė raudonoji vilkligė).

Kitos priežastys, galinčios lemti hematurijos atsiradimą:

• kraujagyslių uždegiminės ligos (vaskulitai);
• šlapimo takų polipai ar cistos;
• kraujo krešumą veikiantys vaistai;
• tam tikros medžiagos ar medikamentai, kurie dirgina šlapimo takus;
• gimdos ir šlapimo takų anatomijos pakitimai.

Jei pastebite kraujo požymius šlapime arba jaučiate minėtus simptomus, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją. Jis išklausys nusiskundimus ir paskirs pradinius tyrimus, kad nustatytų galimas priežastis bei rekomenduotų tolesnį gydymą.

Iš pradžių atliekamas bendrojo šlapimo tyrimas, kuris leidžia nustatyti ir įvertinti esamus pakitimus šlapime.

Įtariant infekciją, gali būti skiriamas šlapimo pasėlis, kuris leidžia identifikuoti tikslų sukėlėją ir skirti tinkamą gydymą. Taip pat kartu atliekami bendrojo kraujo (BKT) ir uždegiminių rodiklių (CRB) tyrimai, kurie leidžia įvertinti bendrą organizmo būklę ir uždegimo intensyvumą.

Siekiant įvertinti šlapimo takų struktūrinius pakitimus, reikia atlikti inkstų echoskopiją.

Šeimos gydytojas taip pat papildomai gali skirti šiuos tyrimus:

• biocheminius inkstų veiklos rodiklius (kreatininas, šlapalas);
• kraujo krešumo rodiklius, siekiant įvertinti kraujo krešumo funkciją;
• vėžinius kraujo žymenis, įtariant onkologinius susirgimus.

Jei po šių tyrimų šeimos gydytojas įtaria sudėtingesnę ligą ar reikalingas specializuotas gydymas, gali būti išrašytas siuntimas pas gydytoją** nefrologą** ar urologą. Šie gydytojai atlieka išsamesnius kraujo, šlapimo ir vaizdinius tyrimus, kurie padeda tiksliai nustatyti kraujo šlapime priežastį ir parinkti tinkamą gydymą.

• Jeigu hematuriją sukelia bakterinė infekcija, skiriamas gydymas antibiotikais.
• Skausmui malšinti gali būti skiriami tokie vaistai kaip paracetamolis arba ibuprofenas.
• Svarbu užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą, kuris padeda praplauti šlapimo takus ir sumažinti dirginimą.
• Siekiant išvengti uždegimų pasikartojimo, rekomenduojama vartoti šlapimo takus dezinfekuojančius preparatus (pvz., spanguolių papildai).

Šiuos gydymo sprendimus priima šeimos gydytojas arba urologas, priklausomai nuo simptomų sunkumo ir priežasties.

Jei hematurija susijusi su šlapimo takų akmenimis, gali prireikti papildomų priemonių, kad akmenys pasišalintų natūraliai arba būtų pašalinti specializuotomis procedūromis. Tokiais atvejais gydymą dažnai koordinuoja gydytojas urologas, kuris gali rekomenduoti ultragarsinį akmenų skaldymą arba kitus minimaliai invazinius metodus.

Lėtinių inkstų ligų atveju gali būti reikalinga ilgalaikė gydytojo nefrologo priežiūra.

Retesniais atvejais, jei hematurija atsiranda dėl vėžinių susirgimų, gali būti taikomas chirurginis gydymas.

• Užtikrinkite pakankamą skysčių vartojimą – tai padeda mechaniškai „išplauti“ šlapimo takus, mažina bakterijų kaupimąsi ir infekcijų riziką.
• Laikykitės tinkamos asmens higienos, ypač moterys, nes šlapimo takų infekcijos dažnai išsivysto bakterijoms patekus iš išorės.
• Venkite ilgalaikio šlapimo sulaikymo, kadangi užsistovėjęs šlapimas sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis ir uždegimui vystytis.
• Venkite pernelyg intensyvaus ar ilgalaikio fizinio aktyvumo, galinčio sukelti šlapimo takų mikrotraumas ir paskatinti hematurijos atsiradimą.
• Rūpinkitės subalansuota mityba, kad užtikrintumėte stiprų imunitetą ir sumažintumėte infekcijų pasireiškimo tikimybę.

Jei pastebėjote kraujo pėdsakus šlapime, skausmą šone ir dažną šlapinimąsi, nedelskite ir pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Laiku suteikta pagalba padeda išvengti komplikacijų ir greičiau grįžti į kasdienį gyvenimą be diskomforto. Rūpestis savo sveikata suteikia daugiau ramybės ir pasitikėjimo.