Proteinurija

• Proteinurija – tai būklė, kai šlapime nustatomas padidėjęs baltymų kiekis, dažniausiai rodantis inkstų funkcijos sutrikimą ar uždegiminius procesus.
• Šis požymis dažnai siejamas ne tik su inkstų problemomis, bet ir tokiomis lėtinėmis ligomis kaip cukrinis diabetas ar arterinė hipertenzija.
• Daugeliu atvejų proteinurija neturi ryškių klinikinių simptomų, tačiau kartais ją gali lydėti tinimai, nuovargis ar šlapimo spalvos ir kvapo pokyčiai.
• Jeigu vargina minėti simptomai ar šlapimo tyrime rasti pakitimai, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins situaciją ir paskirs tolimesnius diagnostikos ir gydymo veiksmus.

Atkreipkite dėmesį į šlapimo pokyčius – tai gali būti ankstyvas rimtesnių ligų požymis, kurį svarbu laiku įvertinti ir pradėti tinkamą gydymą.

Gyd. Lukas R.

Proteinurijos simptomai dažnai būna neryškūs arba visai nepasireiškia, ypač ankstyvosiose stadijose. Vienas dažniausių požymių, galinčių atkreipti dėmesį, yra putotas arba neįprastai „burbuliuojantis“ šlapimas, atsirandantis dėl padidėjusio baltymų kiekio.

Ilgainiui gali atsirasti patinimai veido, akių, kulkšnių ar pėdų srityje, kurie susidaro organizme kaupiantis skysčiams. Jeigu skysčių susilaikymas yra itin išreikštas, pastebimas su mityba nesusijęs svorio augimas.

Neretai kartu vargina bendras silpnumas, nuovargis, padidėjęs kraujospūdis ar virškinimo problemos.

Šie požymiai nėra specifiški vien tik proteinurijai, tačiau jiems pasireiškus ar ilgiau išliekant, reikėtų sunerimti ir laiku kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą bei atlikti reikalingus tyrimus.

Proteinurija dažniausiai išsivysto dėl inkstų funkcijos sutrikimų, kuriuos sukelia lėtinis inkstų uždegimas ar pažeidimas. Šiuos veiklos pakitimus dažnai sąlygoja tokios būklės kaip cukrinis diabetas, kraujo ar autoimuniniai susirgimai bei padidėjusio kraujospūdžio liga, kurios lemia inkstų struktūrinius pokyčius, silpnina jų gebėjimą sulaikyti baltymus kraujyje ir skatina baltymų išsiskyrimą su šlapimu.

Neretai inkstų veiklos pakitimus ir proteinurijos pasireiškimą sąlygoja nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) ilgalaikis vartojimas. Šie medikamentai sutrikdo inkstų kraujotaką ir tokiu būdu lemia baltymų patekimą į šlapimą.

Kartais proteinurija gali būti laikina. Intensyvus fizinis krūvis, dehidratacija, infekcinės ligos ar inkstų akmenligė gali trumpam sutrikdyti inkstų funkciją ir lemti padidėjusį baltymų kiekį šlapime.

Taip pat proteinurija dažnai gali atsirasti ir nėštumo metu.

Jei įtariate proteinuriją ar pastebite jos požymius, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją. Pokalbio metu jis įvertins jūsų būklę, nusiskundimus bei paskirs reikalingus tyrimus.

Dažniausiai šeimos gydytojas atlieka šiuos tyrimus:

• bendrąjį šlapimo tyrimą, siekiant nustatyti baltymų buvimą šlapime bei infekcinius pakitimus;
• biocheminiai kraujo tyrimai (kreatininas, šlapalas) leidžia įvertinti inkstų funkciją;
• gliukozės kiekio kraujyje tyrimas atliekamas dėl cukrinio diabeto rizikos;
• inkstų echoskopija padeda nustatyti struktūrinius inkstų pokyčius.

Taip pat beveik visada rekomenduojama apie 1–2 savaites namuose matuotis ir sekti arterinį kraujo spaudimą. Tai padeda įvertinti ir nustatyti padidėjusio kraujospūdžio ligą bei jos poveikį inkstų veiklai.

Jei šeimos gydytojas įtaria rimtesnę būklę ir yra reikalingas išsamus įvertinimas, išrašomas siuntimas pas gydytoją nefrologą. Specialistas atlieka išsamesnius tyrimus, kurie leidžia nustatyti inkstų pažeidimo priežastis bei paskirti tinkamą gydymą.

Gydymas priklauso nuo proteinurijos priežasties, jos sunkumo ir bendros paciento būklės.

Pagrindiniai gydymo principai:

• jei proteinuriją sukelia cukrinis diabetas, skiriami gliukozės kiekį kraujyje mažinantys medikamentai;
• skiriami kraujospūdį mažinantys vaistai, jei inkstų pažeidimus sąlygojo arterinė hipertenzija;
• pasireiškus tinimams, gali būti skiriami šlapinimąsi skatinantys medikamentai (diuretikai), kurie reguliuoja skysčių perteklių organizme;
• svarbu kontroliuoti skysčių vartojimą, siekiant išvengti dehidratacijos arba perteklinio skysčių kaupimosi;
• esant inkstų infekcijoms, skiriamas antibakterinis gydymas.

Jei proteinurija atsirado dėl fizinio krūvio ar dehidratacijos, dažnai pakanka poilsio bei gausesnio skysčių vartojimo.

Dėl gydymo taktikos dažniausiai sprendžia nefrologas, kuris įvertina proteinurijos priežastis ir parenka individualų gydymo planą.

• Sekite ir kontroliuokite kraujospūdį, siekiant išvengti ilgalaikio inkstų pažeidimo.
• Stebėkite ir tinkamai kontroliuokite cukraus kiekį kraujyje, ypač jei diagnozuotas cukrinis diabetas, nes aukšta gliukozės koncentracija sutrikdo inkstų filtravimo funkciją.
• Venkite ilgalaikio nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (pvz., ibuprofeno) vartojimo, kurie gali pažeisti inkstus. Esant lėtiniam skausmui, pasitarkite su gydytoju dėl saugesnių skausmo malšinimo alternatyvų.
• Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas bei žalingų įpročių atsisakymas mažina inkstų ligų riziką ir padeda išsaugoti inkstų funkciją.

Jei pastebėjote šlapimo pokyčius ar vargina padidėjęs nuovargis bei kiti minėti simptomai, nedelskite ir pasitarkite su gydytoju. Ankstyva diagnostika ir tinkama priežiūra leidžia išsaugoti inkstų funkciją ir užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms. Profesionali gydytojų pagalba gali ne tik pagerinti savijautą, bet ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.