Arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis)

• Padidėjusio kraujospūdžio liga, dar vadinama arterine hipertenzija, dažniausiai vystosi dėl sumažėjusio arterijų spindžio ir elastingumo.
• Tai viena dažniausių sveikatos problemų, kuri paveikia milijonus žmonių ir ilgainiui sukelia kitų organų pažaidą.
• Arterinė hipertenzija dažnai būna besimptomė. Kartais gali būti jaučiamas galvos skausmas ar svaigimas.
• Jei pastebite kraujospūdžio padidėjimą, svarbu nedelsti ir pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.

Atkreipkite dėmesį į nuolatinį ar dažną galvos skausmą ir svaigimą – tai gali būti pirmieji padidėjusio kraujospūdžio požymiai, kuriuos svarbu laiku įvertinti ir pradėti tinkamą gydymą.

Gyd. Lukas R.

Viena pagrindinių ir dažniausių arterinės hipertenzijos priežasčių yra kraujagyslių susiaurėjimas ir elastingumo praradimas. Šie pokyčiai sukelia padidėjusį arterijų pasipriešinimą kraujo tėkmei ir sąlygoja kraujo spaudimo padidėjimą. Kas lemia šių procesų atsiradimą, nėra tiksliai žinoma. Manoma, jog tai atsiranda dėl įgimto genetinio polinkio ir gyvensenos veiksnių sąveikos. Tai gali būti daug riebalų ar druskos turinti mityba, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris ar patiriamas lėtinis stresas. Kuomet priežastis nėra žinoma, arterinė hipertenzija vadinama pirmine.

Antrinė arterinė hipertenzija atsiranda dėl kitų sveikatos sutrikimų. Tai gali būti inkstų ar antinksčių ligos, skydliaukės problemos ar šalutinis tam tikrų vaistų (pvz., kontraceptikų) poveikis.

Iš pradžių arterinė hipertenzija gali būti besimptomė ar pasireikšti galvos svaigimu ir skausmu, ypač pakaušio srityje. Kai išsivysto širdies ar kitų organų pažaida, atsiranda dusulys, skausmas krūtinėje ar kojų tinimas.

Arterinė hipertenzija diagnozuojama, kai namuose išmatuojamas arterinis kraujo spaudimas (AKS) yra daugiau nei 140/90 mmHg. Diagnozuojant šią ligą, itin svarbu kraujospūdį sekti nuolatos. Dažniausiai šeimos gydytojas rekomenduoja apie 1 - 2 savaites vesti AKS dienyną, atliekant matavimus du kartus dienoje. Tai padeda įvertinti realius kraujospūdžio pokyčius užsiimant įprasta kasdiene veikla. Konsultacijos metu šeimos gydytojas įvertina AKS svyravimus ir nustačius arterinę hipertenziją paskiria papildomus tyrimus.

Dažniausiai atliekama:

• bendrojo kraujo tyrimas, siekiant įvertinti bendrą organizmo būklę;
• biocheminiai kraujo tyrimai, kurie leidžia įvertinti kitų organų funkciją (pvz.: inkstų, kepenų);
• bendras šlapimo tyrimas padeda nustatyti su inkstų ligomis susijusius pakitimus;
• lipidograma atliekama, siekiant nustatyti kraujo riebalų pokyčius ir įvertinti komplikacijų riziką;
• elektrokardiograma leidžia įvertinti širdies veiklą ir įtarti struktūrinius širdies pakitimus;
• inkstų ir pilvo organų echoskopija parodo, ar yra kitų vidaus organų pažeidimų.

Nustačius arterinę hipertenziją, reikalingos ir kitų specialistų konsultacijos. Dažniausiai rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją kardiologą ir oftalmologą, rečiau - nefrologą. Specialistai atlieka išsamesnius tyrimus, kurie leidžia įvertinti arterinės hipertenzijos priežastis bei sukeltą kitų organų pažaidą.

Padidėjusio kraujospūdžio gydymas dažniausiai pradedamas nuo paprastų priemonių, kurios padeda sumažinti spaudimą ir apsaugoti širdį, kraujagysles bei kitus organus nuo tolimesnių pažeidimų.

Dažniausiai taikomi šie gydymo metodai:

• Skiriami medikamentai (pvz., AKF inhibitoriai), kurie praplečia kraujagysles bei mažina jų pasipriešinimą ir taip palengvina kraujo tėkmę.
• Vaistai, retinantys širdies dažnį ir susitraukimo jėgą (pvz., betaadrenoblokatoriai), mažina širdies apkrovą ir tokiu būdu kraujospūdis tampa mažesnis.
• Vaistai, skatinantys šlapimo išsiskyrimą (pvz., diuretikai), mažina kraujo tūrį organizme ir tiesiogiai sumažina spaudimą į kraujagyslių sieneles.

Taip pat svarbi mitybos korekcija, siekiant riboti druską ir riebų maistą, reguliarus fizinis aktyvumas, streso vengimas bei žalingų įpročių atsisakymas.

Pradinį arterinės hipertenzijos gydymą skiria šeimos gydytojas. Jeigu kraujospūdis sunkiai koreguojasi ar pasireiškia komplikacijos, gydymo planą sudaro ir reguliuoja kardiologas.

• Reguliarus fizinis aktyvumas, ypač vidutinio intensyvumo pratimai, tokie kaip vaikščiojimas, plaukimas ar dviračių sportas, padeda palaikyti kraujospūdį normos ribose ir gerina širdies bei kraujagyslių būklę.
• Sumažintas druskos vartojimas maiste, siekiant mažinti skysčių susilaikymą organizme ir kraujospūdžio kilimo riziką.
• Kūno masės kontrolė: antsvorio mažinimas gerina kraujospūdžio rodiklius ir mažina širdies apkrovą.
• Rūkymo ir alkoholio vartojimo atsisakymas padeda išvengti kraujagyslių pažeidimo ir kraujospūdžio kilimo.
• Tinkamas poilsio režimas ir streso vengimas taip pat yra svarbūs veiksniai, siekiant sumažinti arterinės hipertenzijos išsivystymo riziką.

Jei jaučiate galvos skausmą, svaigimą, dusulį ar pastebite kraujospūdžio svyravimus, svarbu pasitarti su šeimos gydytoju. Padidėjęs kraujospūdis yra dažna būklė, tačiau tinkamai ir laiku pradėtas gydymas gali užkirsti kelią komplikacijų pasireiškimui. Reguliari kraujospūdžio kontrolė ir individualus gydymo planas padeda išlaikyti gerą savijautą kasdien.