Hipotenzija

• Hipotenzija – tai žemas kraujospūdis, kuris gali atsirasti dėl nepakankamo skysčių vartojimo, vaistų poveikio ar širdies veiklos sutrikimų.
• Ši būklė dažnai pasireiškia jaunesnio amžiaus žmonėms, ypač moterims.
• Dažniausi simptomai – galvos svaigimas, silpnumas, nuovargis, mirgėjimas akyse ar sąmonės netekimas.
• Pastebėjus šiuos požymius, svarbu pasitarti su šeimos gydytoju, kuris galės nustatyti tikslią priežastį ir paskirti tinkamą gydymą.

Atkreipkite dėmesį į nuolatinį žemą kraujospūdį, kuris gali sukelti silpnumą ar svaigulį – tai svarbūs simptomai, kuriuos būtina įvertinti laiku.

Gyd. Lukas R.

Hipotenzija dažniausiai kyla dėl sumažėjusio kraujo tūrio (dehidratacijos) organizme, kuris gali būti susijęs su nepakankamu skysčių vartojimu ar netekimu. Dažniausios to priežastys yra gausus prakaitavimas, vėmimas ar viduriavimas. Be to, kraujo tūrio pokyčius gali sąlygoti ir traumų ar vidinių organų pažeidimo sukeltas kraujavimas.

Kita svarbi priežastis yra širdies veiklos sutrikimai, kai širdis negali pakankamai efektyviai varinėti kraujo, todėl kraujospūdis krenta. Tai sąlygoja širdies nepakankamumas, ritmo sutrikimai (pvz., bradikardija) ar vožtuvų ligos.

Hipotenziją neretai gali sukelti ir nervų sistemos pažeidimai, kuomet sutrikdomi kraujospūdį reguliuojantys mechanizmai. Tai gali būti tokios ligos kaip Parkinsono liga ar diabetinė polineuropatija.

Retesnės priežastys gali būti susijusios su skydliaukės ar antinksčių hormonų pusiausvyros sutrikimais, kurie reguliuoja kraujospūdį. Taip pat hipotenziją gali sukelti tam tikrų medikamentų (pvz., antidepresantai) vartojimas ar netinkama mityba.

Jei jaučiate nuolatinį galvos svaigimą ar silpnumą, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją. Jis apklausos metu įvertins nusiskundimus bei simptomų pobūdį, rizikos veiksnius bei paskirs reikalingus tyrimus.

Hipotenzija diagnozuojama, kai arterinis kraujo spaudimas (AKS) yra lygus ar mažesnis nei 90/60 mmHg. Jeigu priežastis nėra ūmi (pvz.: kraujavimas), rekomenduojama nuosekliai sekti AKS namuose, matuojant 2 kartus per dieną. Tai padeda tiksliai įvertinti ilgalaikius kraujospūdžio svyravimus ir galimas priežastis.

Taip pat reikalingi ir papildomi tyrimai:

• bendrojo kraujo tyrimas, siekiant įvertinti bendrą organizmo būklę ar įtarti lėtinį vidaus organų kraujavimą;
• biocheminiai kraujo tyrimai, leidžiantys įvertinti kitų organų veiklą (pvz.: inkstų, kepenų);
• gliukozės kiekio kraujyje tyrimas, padedantis nustatyti ar įtarti cukrinį diabetą bei galimų komplikacijų riziką;
• bendrojo šlapimo tyrimas, įvertinantis inkstų funkciją ir galimus pažeidimus;
• skydliaukės hormonų tyrimai, parodantys skydliaukės disfunkciją;
• elektrokardiograma, leidžianti įvertinti širdies veiklą ar galimus struktūrinius pokyčius.

Jei simptomai yra sunkesni arba reikalinga išsamesnė diagnostika, šeimos gydytojas gali nukreipti pas gydytoją kardiologą. Specialistas atlieka išsamius širdies ritmo (pvz., Holterio monitoravimas) ar vaizdinius tyrimus (pvz.: širdies ultragarsą), kurių metu nustatomi širdies struktūriniai pakitimai.

Jeigu hipotenzijos priežastis siejama su hormonų disbalansu, išrašomas siuntimas pas gydytoją endokrinologą. Dėl galimų nervų sistemos sutrikimų konsultuoja gydytojas neurologas.

Hipotenzijos gydymas dažniausiai prasideda nuo paprastų priemonių, kurios padeda atstatyti kraujo tūrį ir pagerinti kraujotaką. Dažnai taikomi šie metodai:

• Padidinamas vartojamų skysčių kiekis, ypač jei hipotenzija susijusi su dehidratacija.
• Rekomenduojama valgyti dažniau ir mažesniais kiekiais bei dietoje padidinti valgomosios druskos kiekį.
• Jei hipotenziją sukelia tam tikri vaistai, gydytojas gali koreguoti medikamentų dozes ar keisti gydymo planą.

Ilgalaikės ar palaikomosios priežiūros gali prireikti, kai hipotenzija yra susijusi su širdies veiklos sutrikimais arba kitomis lėtinėmis ligomis. Tokiais atvejais gydymo planą sudaro ir koreguoja gydytojai kardiologai, endokrinologai ar neurologai.

Gydymo pasirinkimas visuomet priklauso nuo hipotenzijos priežasties ir paciento būklės.

• Užtikrinkite pakankamą skysčių vartojimą, ypač šiltuoju metų laiku ar fizinio krūvio metu, kad būtų išvengta dehidratacijos.
• Venkite staigių kūno padėties pokyčių, pavyzdžiui, greito atsistojimo po ilgo gulėjimo ar sėdėjimo.
• Reguliariai matuokite kraujospūdį, ypač jei yra širdies ligų ar kitų rizikos veiksnių, ir prireikus pasikonsultuokite su gydytoju dėl vaistų vartojimo ar gydymo korekcijos.
• Subalansuota mityba, užtikrinanti pakankamą vitaminų (ypač B12 ir folio rūgšties) bei mineralų (pvz., natrio) kiekį, kurie svarbūs kraujospūdžio reguliavimui.

Ar pastebėjote galvos svaigimą, silpnumą ar kitus žemo kraujospūdžio simptomus? Greita ir tinkama specialistų pagalba gali ženkliai pagerinti jūsų savijautą bei gyvenimo kokybę, todėl svarbu neignoruoti simptomų ir pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.