Nervinė alergija

• Nervinė alergija apibūdinama kaip būklė, kai dėl streso ar emocinės įtampos poveikio nervų sistema išprovokuoja alerginiams susirgimams būdingus simptomus.
• Ši būklė pasitaiko gana dažnai, ypač šaltuoju metų laiku arba patiriant didelį stresą, kai nusilpsta organizmo imunitetas.
• Prie dažniausiai pasitaikančių simptomų priskiriamas odos paraudimas, bėrimas bei niežėjimas. Kai kuriais atvejais gali būti stebimi kvapo ar skonio pojūčių pakitimai, kuriuos sukelia padidėjęs nervų sistemos jautrumas.
• Atsiradus tokiems simptomams, rekomenduojama įvertinti patiriamą stresą ir bendrą emocinę savijautą. Nervinė alergija dažnai yra tiesiogiai susijusi su asmens psichologine būsena.

Atkreipkite dėmesį į pasikartojančius nerimo ir alergijos simptomus – tai gali būti signalas, kad reikalinga specialisto konsultacija ir tinkamas jūsų būklės įvertinimas.

Gyd. Lukas R.

Nervinės alergijos požymiai paprastai pasireiškia odos bėrimais ar sudirgimais, kurie tiesiogiai susiję su patiriamu stresu, nerimu bei emocine įtampa. Pagrindinis požymis yra odos niežėjimas, pasireiškiantis tam tikrose vietose arba visame kūne. Taip pat odoje pastebimas paraudimas, bėrimai ar dilgėlinę primenantys patinimai. Kartu gali padidėti odos jautrumas, atsirasti deginimo ar tempimo pojūtis. Nervinė alergija pasireiškia įvairiose kūno vietose, tačiau dažniausiai pažeidžiamos rankos, kaklas, veidas, krūtinė ar nugara.

Nuolatinis niežulys bei matomi odos defektai gali sukelti psichologinį diskomfortą ir mažinti pasitikėjimą savimi, o tai sukuria papildomą įtampą, dar labiau sunkinančią simptomus. Be odos būklės pakitimų, dažnai vargina ir bendrieji ilgalaikio streso požymiai: padidėjęs jautrumas, nerimas, nuovargis, miego bei koncentracijos sutrikimai ar emocinis išsekimas.

Patiriant stresą, nerimą ar stiprius emocinius išgyvenimus, organizmas aktyvuoja vadinamąją „kovok arba bėk“ reakciją, kurios metu padidėja streso hormonų – adrenalino ir kortizolio – gamyba. Šie hormonai padeda organizmui prisitaikyti prie stresinės situacijos, tačiau ilgainiui gali sutrikdyti normalią imuninės sistemos veiklą ir padidinti odos jautrumą. Dėl šios priežasties odoje gali prasidėti uždegiminės reakcijos, atsirasti paraudimas, niežėjimas, bėrimai ar dilgėlinė, net jei žmogus neturi kontakto su įprastais alergenais.

Nuolatinė įtampa darbe ar moksluose, konfliktai šeimoje, santykių problemos, finansiniai sunkumai, per didelis atsakomybės jausmas ar emocinis pervargimas gali sukelti organizmo išsekimą ir sumažinti jo gebėjimą efektyviai reguliuoti uždegiminius procesus. Kai kuriems žmonėms simptomai pasireiškia po stiprių emocinių išgyvenimų, tokių kaip netektis, skyrybos, nelaimingi atsitikimai ar kiti gyvenimo pokyčiai, sukeliantys didelį emocinį krūvį.

Prie nervinės alergijos atsiradimo taip pat prisideda gyvenimo būdo veiksniai. Miego trūkumas, nuolatinis nuovargis, nepakankamas poilsis, nesubalansuota mityba bei mažas fizinis aktyvumas silpnina organizmo atsparumą stresui. Dėl to nervų sistema tampa jautresnė, o odos reakcijos gali pasireikšti dažniau ir būti intensyvesnės.

Svarbų vaidmenį gali atlikti ir genetinis polinkis bei jau esamos odos ligos. Sergantieji atopiniu dermatitu, dilgėline, psoriaze (žvyneline) ar kitomis lėtinėmis odos ligomis dažnai pastebi, kad stresas ne tik išprovokuoja simptomų paūmėjimą, bet ir apsunkina jų kontrolę. Moksliniai tyrimai rodo, kad emocinė įtampa gali sustiprinti odos uždegimą, paveikti apsauginį odos barjerą ir padidinti jautrumą įvairiems dirgikliams.

Jei įtariate nervinę alergiją ir pastebite jai būdingus požymius, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją. Jis konsultacijos metu įvertins simptomų pobūdį, jų atsiradimo laiką ir ryšį su stresinėmis situacijomis, gyvenimo būdą, emocinę būklę, galimus alergenus bei paskirs reikalingus tyrimus.

Šeimos gydytojas įprastai atlieka:

• bendrojo kraujo (BKT) ir uždegiminių rodiklių (CRB) tyrimus, leidžiančius įvertinti organizme vykstančius uždegiminius procesus;
• specifinių imunoglobulinų E (IgE) antikūnų tyrimus, padedančius įtarti organizme vykstančias alergines reakcijas;
• hormonų tyrimus (pvz., skydliaukės), norint įvertinti galimus jų pusiausvyros pokyčius.

Siekiant nustatyti, ar bėrimus sukelia konkretūs alergenai, pacientas yra nukreipiamas gydytojo alergologo imunologo konsultacijai. Šis specialistas atlieka odos dūrio arba lopo mėginius, kurie padeda identifikuoti tikslius dirgiklius.

Kai kuriais atvejais gali prireikti dermatologo konsultacijos ir papildomų odos tyrimų, pavyzdžiui, dermatoskopijos ar odos biopsijos, siekiant atmesti kitas odos ligas.

Jeigu simptomai dažnai pasireiškia streso metu ir nėra nustatoma aiški alerginė ar dermatologinė priežastis, gydytojas gali rekomenduoti psichologinį ar psichikos sveikatos būklės įvertinimą. Tai padeda nustatyti, ar simptomai gali būti susiję su ilgalaikiu stresu, nerimu ar emociniu išsekimu.

• Pirmiausia rekomenduojama vengti veiksnių, kurie provokuoja ar sustiprina simptomus, pasirūpinti pakankamu poilsiu, kokybišku miegu ir reguliaria dienotvarke.
• Odos simptomams mažinti gydytojas gali skirti drėkinamuosius ir raminamuosius kremus, kurie padeda atkurti apsauginį odos barjerą ir sumažinti sudirgimą.
• Jei pasireiškia stiprus niežėjimas, skiriami jį slopinantys antihistamininiai vaistai.
• Esant ryškiam odos uždegimui, kai kuriais atvejais taikomi priešuždegiminiai vietinio poveikio preparatai (pvz., gliukokortikoidai).
• Svarbi gydymo dalis yra streso valdymas. Psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos gali padėti atpažinti stresą keliančius veiksnius, išmokti efektyvesnių emocijų valdymo būdų ir sumažinti organizmo reakciją į įtampą.
• Naudingos gali būti atsipalaidavimo technikos, kvėpavimo pratimai, meditacija, dėmesingo įsisąmoninimo praktikos, reguliarus fizinis aktyvumas bei laikas gamtoje.
• Kai kuriais atvejais, jei simptomus lydi stiprus nerimas, miego sutrikimai ar depresijos požymiai, gydytojas gali rekomenduoti papildomą psichikos sveikatos specialistų pagalbą ar medikamentinį gydymą.

• Naudinga taikyti streso valdymo metodus, tokius kaip meditacija, kvėpavimo pratimai, joga, dėmesingo įsisąmoninimo praktikos ar kitos atsipalaidavimo technikos, padedančios sumažinti emocinę įtampą ir pagerinti bendrą savijautą.
• Reguliarus poilsis, kokybiškas miegas ir pakankamas fizinis aktyvumas padeda stiprinti organizmo atsparumą stresui bei palaikyti normalią nervų ir imuninės sistemos veiklą.
• Subalansuota mityba, kurioje gausu antioksidantų, vitaminų (ypač B grupės ir C) bei pakankamas skysčių kiekis, padeda palaikyti organizmo imunitetą ir nervų sistemos funkcijas.
• Ne mažiau svarbi ir tinkama odos priežiūra. Rekomenduojama naudoti švelnias, jautriai odai pritaikytas priemones, vengti agresyvių kosmetikos produktų ir kitų odą dirginančių veiksnių.

Pastebėjus pasikartojančius odos paraudimo ar niežulio epizodus, verta kreiptis į šeimos gydytoją konsultacijai. Sveikatos priežiūros specialistai yra pasiruošę padėti nustatyti diskomfortą sukeliančias priežastis bei rasti tinkamiausią sprendimą, kad galėtumėte džiaugtis kasdienėmis veiklomis be diskomforto.