Alergija jodui

• Alergija jodui – dažnai vartojamas terminas, apibūdinantis nepageidaujamą organizmo reakciją į tam tikras jodo turinčias medžiagas ar preparatus. Svarbu žinoti, kad tikra alergija pačiam jodui yra itin reta – reakciją dažniau sukelia konkreti jodo turinti medžiaga.
• Tokios reakcijos gali pasireikšti po kontakto su jodo turinčiais antiseptikais, vaistais ar kontrastinėmis medžiagomis, naudojamomis atliekant medicininius tyrimus.
• Dažniausi simptomai yra odos paraudimas, niežėjimas, bėrimas, dilgėlinė ar patinimas. Reakcija gali būti vietinė arba apimti didesnį odos plotą, o retais atvejais gali pasireikšti ir sisteminė reakcija.
• Pastebėjus neįprastus simptomus po kontakto su jodo turinčiu preparatu, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Specialistas įvertins reakciją, padės nustatyti jos priežastį ir prireikus rekomenduos papildomus tyrimus ar gydymą.

Alergija jodui neturėtų būti nuvertinama – ji gali sukelti rimtas organizmo reakcijas, todėl svarbu ją laiku atpažinti ir tinkamai valdyti.

Gyd. Agnė K.

Po kontakto su jodo turinčiu preparatu gali pasireikšti:

• odos paraudimas ir niežėjimas;
• bėrimas arba dilgėlinė;
• odos patinimas;
• veido, lūpų ar vokų tinimas;
• deginimo ar perštėjimo pojūtis;
• odos sausumas ir sudirgimas, ypač naudojant vietinius preparatus.

Svarbu: ne kiekvienas paraudimas, deginimas ar niežėjimas reiškia alergiją. Pavyzdžiui, naudojant jodo antiseptiką, simptomus gali sukelti paprastas cheminis odos sudirgimas arba kontaktinis dermatitas.

Jei po kontakto su jodo turinčia medžiaga atsiranda ryškus bėrimas, stiprus patinimas ar simptomai kartojasi, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Atsiradus dusuliui, gerklės ar liežuvio tinimui, rijimo sunkumui, stipriam silpnumui ar alpimui, būtina kreiptis į skubią medicininę pagalbą.

Jodo alergija kyla dėl padidėjusio imuninės sistemos jautrumo jodo molekulėms arba jo junginiams. Jodo preparatams patekus ant odos ar gleivinių, organizmas juos atpažįsta kaip svetimkūnius ir sukelia apsauginę reakciją. Dėl šios priežasties atsiranda uždegimas bei kiti būdingi alerginiai simptomai.

Ankstesnis sąlytis su jodu ar jo preparatais gali lemti organizmo imuninės sistemos pasirengimą intensyvesniam atsakui pakartotinio kontakto atveju. Be to, tam tikrų asmenų imuninė sistema pasižymi didesniu jautrumu dėl genetinių faktorių ar individualių organizmo ypatybių, kurios didina alerginių reakcijų tikimybę.

Verta atkreipti dėmesį, kad jodo preparatai, pavyzdžiui, antiseptikai, gali sukelti odos sudirginimą. Ši reakcija dažniau pasitaiko, jei oda yra sausa, pažeista arba jei preparatas naudojamas ilgą laiką bei didelėmis koncentracijomis.

Pastebėjus neįprastą reakciją po kontakto su jodo turinčiu preparatu, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins simptomus, jų atsiradimo aplinkybes, ankstesnes reakcijas į vaistus ar kitas medžiagas ir, jei reikės, paskirs papildomus tyrimus.

Įtariant alerginius procesus, pirmiausia šeimos gydytojas atlieka specifinių IgE antikūnų tyrimą, kuris gali parodyti padidėjusį organizmo jautrumą alergenams.

Jeigu pasireiškia odos simptomai, gydytojas gali rekomenduoti alergologo imunologo konsultaciją. Įtariant alerginį kontaktinį dermatitą, gali būti atliekami odos lopo (epikutaniniai) mėginiai. Jie padeda nustatyti, ar reakciją sukelia konkreti cheminė medžiaga, pavyzdžiui, esanti antiseptiniame tirpale.

Jei po kontakto su tam tikromis medžiagomis atsiranda kosulys, švokštimas, dusulys ar krūtinės spaudimas, gali būti atliekami kvėpavimo funkcijos tyrimai. Atsižvelgiant į simptomus, gydytojas gali skirti spirometriją ar kitus kvėpavimo takų funkciją vertinančius tyrimus.

Pastebėjus veido, lūpų ar liežuvio tinimą ar pasunkėjus kvėpavimui bei rijimui, būtina nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių.

Jei po kontakto su jodo turinčiu antiseptiku atsiranda odos paraudimas, niežėjimas ar sudirgimas, pirmiausia rekomenduojama nutraukti kontaktą su galimu dirgikliu.

Esant kontaktiniam dermatitui, gydytojas gali rekomenduoti odą drėkinančias priemones, o stipresnio uždegimo atveju – vietinio poveikio kortikosteroidus.

Jeigu pasireiškia dilgėlinė ar niežėjimas, gydytojas gali skirti antihistamininių vaistų simptomams palengvinti.

Jei po jodo turinčios kontrastinės medžiagos ar kito preparato atsiranda dusulys, gerklės ar liežuvio tinimas, stiprus silpnumas, svaigimas ar kiti sunkios alerginės reakcijos požymiai, būtina skubi medicininė pagalba.

Informuokite gydytoją apie ankstesnes reakcijas. Prieš atliekant tyrimus, procedūras ar vartojant naujus vaistus, pasakykite medikams, jei anksčiau patyrėte nepageidaujamą reakciją į kontrastinę medžiagą, antiseptiką ar kitą jodo turintį preparatą.

Venkite konkretaus preparato, kuris sukėlė reakciją. Jei nustatyta, kad simptomus sukėlė tam tikra medžiaga, gydytojas gali rekomenduoti ją pakeisti kita tinkama alternatyva.

Prižiūrėkite odą. Jei oda sausa ar sudirgusi, naudokite švelnias, bekvapes drėkinamąsias priemones. Pažeista oda gali būti jautresnė įvairiems cheminiams dirgikliams.

Medicininės procedūros turi būti atliekamos pagal gydytojo rekomendacijas. Jei anksčiau pasireiškė reakcija į kontrastinę medžiagą, prieš atliekant kitą tyrimą gydytojas įvertins ankstesnės reakcijos pobūdį ir prireikus parinks kitą kontrastinę medžiagą ar kitą tyrimo metodą.

Jeigu po kontakto su jodo turinčia medžiaga atsiranda odos paraudimas, niežėjimas, bėrimas ar patinimas, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Laiku išsiaiškintos simptomus sukėlusios priežastys bei skirtas tinkamas gydymas leis jaustis ramiau bei padės išsaugoti gerą savijautą.