Alergija katėms

• Alergija katėms yra imuninės sistemos atsakas į specifinius gyvūno organizmo baltymus. Šios medžiagos dažniausiai aptinkamos kačių seilėse, odos liaukų sekretuose bei šlapime, o gyvūnui prausiantis jos patenka ant kailio ir vėliau su pleiskanomis pasklinda aplinkoje.
• Alergija katėms yra paplitusi būklė, pasireiškianti nepriklausomai nuo sezoniškumo, nes šie gyvūnai dažniausiai laikomi namų aplinkoje. Simptomai gali atsirasti tiek tiesioginio kontakto metu, tiek būnant patalpose, kuriose yra išlikusių alergenų.
• Dažniausi alergijos katėms simptomai yra čiaudulys, sloga, nosies užgulimas, akių paraudimas, niežėjimas ir ašarojimas. Kai kuriems žmonėms taip pat gali pasireikšti odos niežėjimas, bėrimas, kosulys, švokštimas ar pasunkėjęs kvėpavimas.
• Pastebėjus, kad šie simptomai kartojasi pabuvus šalia kačių ar patalpose, kuriose jos laikomos, pirmiausia rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Specialistas įvertins nusiskundimus, paskirs reikalingus tyrimus ir rekomenduos tinkamas priemones alergijos simptomams kontroliuoti.

Atkreipkite dėmesį į dažnus čiaudulius ir nosies užgulimą – tai gali būti pirmieji alergijos katėms požymiai, kuriuos svarbu laiku įvertinti.

Gyd. Lukas R.

Alergijos katėms simptomai gali pasireikšti netrukus po kontakto su kate arba pabuvus patalpoje, kurioje yra kačių alergenų. Reakcijos stiprumas priklauso nuo individualaus jautrumo ir kontakto su alergenu intensyvumo.

Dažniausi alergijos katėms požymiai:

• dažnas čiaudulys;
• sloga arba nosies užgulimas;
• nosies, gerklės ar gomurio niežėjimas;
• akių paraudimas, niežėjimas ir ašarojimas;
• kosulys;
• gerklės perštėjimas;
• švokštimas ar pasunkėjęs kvėpavimas;
• odos niežėjimas, paraudimas ar dilgėlinei būdingas bėrimas.

Alergija katėms atsiranda tada, kai imuninė sistema pernelyg jautriai reaguoja į tam tikrus katės organizme esančius baltymus. Svarbu žinoti, kad alergiją sukelia ne pats katės kailis, o ant jo ir aplinkoje esantys alergenai.

Pagrindinis kačių alergenas yra baltymas Fel d 1, kurio daugiausia randama katės seilėse ir odos liaukų išskyrose. Katei prausiantis, šis baltymas patenka ant kailio. Vėliau išdžiūvę seilių ir odos dalelių likučiai pasklinda aplinkoje ir gali patekti į žmogaus kvėpavimo takus arba prilipti prie odos ir drabužių.

Alergijos atsiradimui įtakos gali turėti paveldimumas ir individualus polinkis į alergines ligas. Didesnę riziką gali turėti žmonės, kurių šeimoje pasitaiko alergijų, astmos ar kitų atopinių ligų.

Atsiradus įtarimams dėl alergijos katėms, rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Specialistas įvertins jūsų nusiskundimus, bendrą sveikatos būklę bei, esant poreikiui, paskirs reikiamus tyrimus ir gydymą.

Įtariant alerginius procesus, pirmiausia šeimos gydytojas atlieka specifinių IgE antikūnų tyrimą, kuris gali parodyti padidėjusį organizmo jautrumą alergenams.

Siekiant patvirtinti alergiją bei nustatyti tikslias priežastis, išrašomas siuntimas gydytojui alergologui imunologui. Specialistas atlieka odos dūrio mėginį – į odą suleidžiamas nedidelis kiekis katės alergeno ekstrakto ir po maždaug 15–20 minučių įvertinama, ar atsirado paraudimas ir patinimas. Tai vienas dažniausiai naudojamų tyrimų alergijai katėms nustatyti.

Kai kuriais atvejais gali būti tiriamas jautrumas konkretiems katės alergenų komponentams, pavyzdžiui,Fel d 1.

Taip pat neretai vertinami kvėpavimo funkcijos tyrimai (pvz., bronchų provokacinis testas), kurie dažniausiai atliekami, jei po kontakto su katėmis atsiranda kosulys, švokštimas ar pasunkėjęs kvėpavimas.

Dažniausiai taikomos šios priemonės:

• Jei įmanoma, reikėtų vengti tiesioginio kontakto su kate ir neleisti jai patekti į miegamąjį ar kitas patalpas, kuriose praleidžiama daug laiko.
• Antihistamininiai vaistai. Jie gali padėti sumažinti čiaudulį, nosies niežėjimą, slogą ir kitus alerginės reakcijos simptomus.
• Nosies kortikosteroidų purškalai. Jie mažina nosies gleivinės uždegimą ir gali būti veiksmingi esant nosies užgulimui, slogai bei čiauduliui.
• Esant akių niežėjimui, paraudimui ar ašarojimui, gydytojas gali rekomenduoti tinkamus antialerginius akių lašus.
• Jei simptomai yra nuolatiniai ir jų nepavyksta tinkamai kontroliuoti vengiant alergenų bei vartojant vaistus, alergologas gali svarstyti imunoterapiją. Jos metu organizmas palaipsniui veikiamas mažomis alergeno dozėmis, siekiant sumažinti jautrumą.

• Ribokite tiesioginį kontaktą su katėmis. Venkite glostyti katę ar liesti veidą po kontakto su ja. Jei įmanoma, po kontakto nusiplaukite rankas.
• Neleiskite katei patekti į miegamąjį. Miegamajame praleidžiama daug laiko, todėl sumažinus alergenų kiekį šioje patalpoje galima sumažinti simptomų poveikį.
• Reguliariai valykite namus. Drėgnas paviršių valymas ir kruopštus siurbimas padeda pašalinti ant paviršių susikaupusius alergenus. Jei naudojamas dulkių siurblys, verta rinktis modelį su HEPA filtru.
• Reguliariai skalbkite drabužius ir patalynę. Kačių alergenai gali prilipti prie tekstilės, todėl reguliarus skalbimas padeda sumažinti jų kaupimąsi.
• Katės priežiūra. Jei namuose gyvena katė, jos priežiūrą, pavyzdžiui, šukavimą ar kraiko tvarkymą, jei įmanoma, turėtų atlikti alergijos neturintis žmogus.

Jeigu nepaisant prevencinių priemonių išlieka čiaudulys, sloga, nosies užgulimas, akių niežėjimas, kosulys ar švokštimas, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Specialistas padės nustatyti simptomų priežastį ir parinkti tinkamiausias alergijos katėms gydymo bei simptomų kontrolės priemones. Pasirūpinkite savo sveikata jau dabar ir džiaukitės įprastomis kasdienėmis veiklomis be diskomforto.