Sutinęs vienos akies vokas

• Vieno akies voko patinimas dažniausiai atsiranda dėl vietinės infekcijos, alerginės reakcijos ar traumos, sukeliančios uždegimą.
• Šis simptomas pasitaiko gana dažnai ir gali atsirasti bet kuriuo metų laiku, tačiau alerginiai patinimai dažnesni pavasarį ir vasarą.
• Patinimą lydi akies voko paraudimas, diskomfortas, kartais niežėjimas ar ašarojimas bei gleivingų ar pūlingų išskyrų atsiradimas.
• Pastebėjus patinimą ar kitus minėtus simptomus, svarbu stebėti jų dinamiką ir, esant poreikiui, kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų užtikrintas tinkamas gydymas.

Atkreipkite dėmesį į patinimą ir paraudimą vieno akies voko srityje – tai gali būti pirmieji rimtesnių sveikatos sutrikimų požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Lukas R.

Sutinusio vienos akies voko simptomai dažnai vystosi palaipsniui ir gali būti tokie:

• lengvas voko patinimas arba paburkimas;
• voko sunkumo jausmas ar diskomfortas;
• odos paraudimas;
• jautrumas prisilietimams;
• skausmingumas;
• akių ašarojimas arba sausumo pojūtis;
• akių perštėjimas.

Vieno akies voko sutinimą dažniausiai lemia riebalinių liaukų užsikimšimas. Susikaupę riebalai lemia padidėjusį vidinį spaudimą į aplinkinius audinius, sąlygoja jų dirginimą, paburkimą bei sukuria tinkamą terpę kauptis bakterijoms, sukeliančioms uždegimus.

Kita svarbi priežastis – traumos. Paburkimas gali atsirasti dėl intensyvaus akių trynimo rankomis, patekusių dulkių, smulkių svetimkūnių, cheminių medžiagų ar tiesioginio smūgio į akį.

Taip pat akies voko sutinimą sąlygoja alerginės reakcijos. Organizmas, reaguodamas į aplinkos dirgiklius (pvz., kosmetikos priemones), išskiria įvairias chemines medžiagas, kurios didina audinių pralaidumą skysčiams ir skatina patinimo atsiradimą. Nors reakcija į alergenus dažniausiai pasireiškia abipusiu akių vokų patinimu, tačiau kartais paburkimas gali būti ir vienpusis.

Kitos retesnės priežastys, dėl kurių gali atsirasti vieno akies voko patinimas:

• akių sausumo sindromas, kuomet sutrinka ašarų gamyba;
• alerginės odos ligos (pvz., egzema ar dermatitas);
• vabzdžių įkandimai;
• akies vokų cistos ar gerybiniai dariniai;
• kraujagyslių sistemos sutrikimai.

Jei pastebėjote vienos akies voko patinimą, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins simptomus, galimas priežastis ir paskirs tinkamus tyrimus ar gydymą.

Dažniausiai atliekami bendrojo kraujo (BKT) ir uždegiminių rodiklių tyrimai, siekiant įvertinti organizme vyraujančius uždegiminius procesus.

Įtariant traumą ar svetimkūnio patekimą į akį, šeimos gydytojas jus gali nukreipti į skubios pagalbos skyrių, kad laiku būtų paskirtas tinkamas gydymas ir išvengta rimtesnių komplikacijų.

Jei taikant gydymą simptomai negerėja, gali būti paskirta gydytojo oftalmologo konsultacija, kad būtų atliekamas išsamus akies struktūrų ištyrimas.

Esant įtarimui, kad simptomus lėmė alerginė reakcija, šeimos gydytojas gali nukreipti gydytojo alergologo – imunologo konsultacijai, kad būtų atliekami odos dūrio ir lopo mėginiai dėl alergenų nustatymo.

• Iš pradžių akies voko paburkimą bandoma mažinti kelis kartus dienoje dedant kompresus. Šalti kompresai tinkamiausi traumos atveju, o šilti – uždegimui mažinti.
• Taip pat gali būti rekomenduojami praplovimai su fiziologiniu tirpalu arba specialiomis akių higienos priemonėmis.
• Jei patinimą sukelia infekcija, gydytojas gali paskirti vietinius priešuždegiminius ir antibakterinius preparatus.
• Alerginių reakcijų metu skiriami niežulį bei uždegimą mažinantys vaistai.
• Įtariant svetimkūnio patekimą, jis turi būti pašalinamas bei skiriama infekcijos profilaktika.

Rečiau, kai patinimas susijęs su struktūriniais pokyčiais ar gerybiniais dariniais, gali būti svarstoma chirurginė intervencija.

Šeimos gydytojas dažniausiai skiria vietinį infekcijos gydymą, o sudėtingesniais atvejais konsultuoja oftalmologas, kuris tiksliai įvertina akių būklę ir parenka tinkamiausią gydymo planą.

• Venkite tiesioginio kontakto su dirgikliais, tokiais kaip dulkės, žiedadulkės ar netinkamos kosmetikos priemonės, nes jie gali sukelti akių vokų dirginimą ir padidinti uždegimo riziką.
• Laikykitės tinkamos asmeninės higienos – reguliariai plaukite rankas ir stenkitės neliesti akių nešvariomis rankomis, kad sumažintumėte bakterijų patekimo į akių sritį tikimybę.
• Naudokite tik švarias ir asmenines akių priežiūros priemones: nesidalinkite makiažo produktais, rankšluosčiais ar kontaktiniais lęšiais.
• Jei akys linkusios sausėti ar dirgti, naudokite drėkinamuosius akių lašus, kurie padeda palaikyti akių vokų higieną ir gali sumažinti uždegimų atsiradimo tikimybę.

Jeigu jaučiate patinimą ar diskomfortą viename akies voke, kuris nepraeina ar stiprėja, svarbu nelaukti ir kreiptis į šeimos gydytoją. Laiku įvertinta situacija bei paskirtas gydymas padeda greičiau pasveikti bei išvengti rimtesnių komplikacijų. Profesionali specialisto konsultacija pasiūlys individualų sprendimo būdą ir padės susigrąžinti gerą savijautą.